- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį planuoja parlamentarams pateikti Partnerystės įstatymo projektą, kuris įteisintų tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę.
Projektu partnerystė apibrėžiama kaip oficialiai registruotas dviejų asmenų bendro gyvenimo faktas, siekiant sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.
Nurodoma, kad tie santykiai grindžiami pastoviais „emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagalbos, pagarbos ir ar panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas“.
Pasak parlamento vadovės, partnerystės institutas 20 metų įrašytas Civiliniame kodekse, bet neįteisinamas įstatymu. Jos teigimu, Lietuvoje gyvena apie 600 tūkst. nesusituokusių suaugusių žmonių, dalis jų laukia, kada politikai realizuos jų lūkesčius.
Projektu siūloma leisti partneriams paveldėti turtą be papildomų mokesčių, sukuriami tam tikri asmeninio pobūdžio partnerio įsipareigojimai, t. y. pagarba, lojalumas, partnerio išlaikymo pareiga partnerystės nutraukimo atveju.
Įstatymas leistų pasirinkti partnerio arba naudoti bendrą pavardę, būtų įteisinta galimybė įgalioti veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovauti sveikatos priežiūros srityje, gauti su partnerio sveikata susijusią informaciją, įrašoma galimybė neliudyti vienas prieš kitą teisme ir kt.
Projekte numatyta, kad partnerystė įsigaliotų nuo jos registravimo, taip pat nustatyta, kad ji galėtų būti registruojama remiantis teismo sprendimu, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad tarp atitinkamų asmenų egzistuoja faktiniai partnerystės santykiai.
Partnerystė abiejų partnerių sutarimu galėtų būti nutraukiama notaro tik tuo atveju, jeigu partneriai neturi bendrų nepilnamečių vaikų. Partneriai, turintys bendrų nepilnamečių vaikų, bendrą susitarimą dėl partnerystės nutraukimo teisinių pasekmių turėtų patvirtinti teismo sprendimu. Norėdamas partnerystę nutraukti vienašališkai partneris turėtų kreiptis į teismą.
Projekte nėra siūloma keisti dabartinio teisinio reglamentavimo dėl įvaikinimo. Partnerystės instituto kritikai yra išsakę nuogąstavimų, kad su partnerystės įstatymu būtų sudaryta galimybė vienos lyties asmenims įsivaikinti vaikus.
Siūloma, kad Partnerystės įstatymas įsigaliotų nuo 2022 metų sausio 1 dienos.
Projektą kartu su Liberalų sąjūdžio vadove V. Čmilyte-Nielsen teikia Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis, premjerė Ingrida Šimonytė, Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Sysas, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė, taip pat Žmogaus teisių komiteto vadovas, Laisvės partijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius ir šio komiteto narys konservatorius Andrius Navickas.
Parlamento vadovės duomenimis, priėmusi teikiamą įstatymą Lietuva taptų 21-ąją Europos Sąjungos valstybe, reglamentavusia partnerystę.
Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime nepasiekdavo priėmimo stadijos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas: svarstome stebėjimo radarais paremti Vokietijos oro gynybos koaliciją4
NATO-Ukrainos tarybos posėdyje penktadienį dalyvaudamas krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad Lietuva svarsto galimybę prisidėti prie Vokietijos oro gynybos koalicijos oro stebėjimo radarais, pranešė Kra&scaro...
-
G. Nausėda apie parduotą „Vičiūnų grupės“ verslą Rusijoje: geriau vėliau negu niekada14
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdomai žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupei“ po dvejus metus trukusio proceso pardavus verslą Rusijoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog jis par...
-
G. Nausėda: pranešėjo komisijos darbas kartais priminė Stalino komisiją4
Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios Seimo komisijos darbą prezidentas Gitanas Nausėda palygino su buvusio sovietų diktatoriaus Josifo Stalino veiklos metodais. ...
-
G. Nausėda sureagavo į kritiką: ne A. Bilotaitės reikalas man nurodinėti, ką aš turiu šnekėti58
Apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą pranešęs ir dėl to kritikos susilaukęs prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad ne vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės reikalas yra nurodinėti, ką jam šnekėti. ...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai6
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Žiniasklaida: V. Semeškai paliekant KAM, Gynybos resursų agentūroje dirbti pradėjo jo marti10
Konservatoriui Viliui Semeškai 2022 metais paliekant krašto apsaugos viceministro postą, prieš šios ministerijos veikiančios Gynybos resursų agentūros (GRA) prisijungė politiko būsimoji marti, rašo portalas „Delfi...
-
A. Bilotaitė sukritikavo prezidentą: apie L. Volkovo užpuolikų sulaikymą turi komentuoti tarnybos9
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sukritikavo prezidento Gitano Nausėdos sprendimą pranešti apie galimų Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą. Pasak ministrės, skelbti šią informaciją tarnybų, o ne politi...
-
G. Landsbergis: tankų galime laukti, oro gynybos reikia šiandien10
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lauryno Kasčiūno pasiūlymas sparčiau vystyti oro gynybą yra racionalus, nes tai yra didesnis Lietuvos gynybos poreikis nei tankai. ...
-
Ministras: tokie įvykiai, kaip Izraelio ataka, didina visa apimančio konflikto riziką5
Tokie įvykiai kaip Izraelio smūgis Iranui, apie kurį skelbia JAV žiniasklaida, didina visa apimančio konflikto riziką, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
G. Landsbergis: svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant ET – parama Ukrainai6
Svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant Europos Tarybai (ET) bus parama Ukrainai, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...