Antradienį parlamentarai nutarė kitai dienai atidėti įstatymų pataisų paketo, kuriuo siūloma įteisinti prieglobsčio prašytojų perkėlimą, tikslinamos jų pareigos ir teisės, numatytos lėšos jų integracijai, svarstymą.

Pristatyti negalėjo ministras

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos seniūno Petro Gražulio siūlymu tai padaryta, nes pristatyti projekto negalėjo vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis. Ji lankosi Briuselyje, kur vyksta Europos Sąjungos teisingumo ir vidaus reikalų ministrų tarybos posėdis.

Be to, Seimui turėjo būti pateikti du vienas kitam prieštaraujantys projektai - Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo naikinti Migracijos departamentą, Seimo narys „darbietis“ Mečislovas Zasčiurinskas - stiprinti. Pagal jo parengtą projektą, Migracijos departamentas turėtų tapti Vyriausybei pavaldi institucija. Tuo metu VRM siūlo Migracijos departamento funkcijas išdalyti Valstybės sienos apsaugos tarnybai, Policijos departamentui.

Lietuvai ketinant iš Europos Sąjungos šalių priimti per 1 tūkst. pabėgėlių VRM siūlo peržiūrėti ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymą, tikslinat pabėgėlio prieglobsčio suteikimo mechanizmą, tvarką, terminus, išmokas.

Į įstatymą norima įrašyti naują sąvoką - užsieniečių perkėlimas į Lietuvos Respublikos teritoriją. Tai būtų Europos Sąjungos (ES) mastu arba pagal dvišalius susitarimus vykdomas užsieniečių, atitinkančių Lietuvos įstatyme nustatytus kriterijus suteikti prieglobstį, perkėlimas iš ES arba trečiosios valstybės teritorijos į Lietuvos teritoriją.

Projekte numatyta, kad perkelti gali būti tik tie asmenys, kurie pateikė prašymą būti perkelti būtent į Lietuvą ir atitinka nustatytus kriterijus. Migracijos departamentui norima suteikti teisę pripažinti kitos ES valstybės narės duotą asmeniui pabėgėlio statusą ir nesvarstyti iš naujo jo atvejo. Užsieniečiui suteikto pabėgėlio statuso ar suteiktos papildomos apsaugos panaikinimo tvarką turėtų nustatyti vidaus reikalų ministras.

Projektu suteikiama galimybė apgyvendinti prieglobsčio prašytojus, priklausančius pažeidžiamų asmenų kategorijai, jų poreikius atitinkančiose apgyvendinimo vietose, prižiūrimose nevyriausybinių organizacijų.

Be to, siūloma 10 eurų padidinti pašalpą prieglobsčio prašytojams. Tokiu atveju ji galėtų siekti apie 80 eurų.

Pagal projektą, užsieniečiai, gavę prieglobstį Lietuvoje, integracijai sulauktų specialių lėšų: vienkartinės išmokos įsikurti, mėnesinės pašalpos būtiniausioms reikmėms – maistui, drabužiams, higienos reikmėms, būsto nuomai, komunalinėms paslaugoms apmokėti, visuomeniniam transportui ir kitoms reikmėms, taip pat 1 bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpos (38 eurų) mokyklinio amžiaus vaikams būtiniausiems mokykliniams reikmenims įsigyti.

Siūloma nustatyti, kad bendras integracijos laikotarpis Pabėgėlių priėmimo centre ir savivaldybės teritorijoje negali būti ilgesnis kaip 60 mėnesių.

Taip pat VRM nori patikslinti prieglobsčio prašytojų pareigas. Šie būtų įpareigoti bendradarbiauti su Lietuvos tarnautojais ir pareigūnais, teikti teisingą informaciją. Užsieniečiai privalėtų deklaruoti gautas lėšas, nedelsiant raštu pranešti Migracijos departamentui apie pasikeitusią gyvenamąją vietą.

VRM siūlo nustatyti, kad prašymas suteikti prieglobstį turi būti išnagrinėtas iš esmės kuo greičiau ir ne vėliau kaip per 3 mėnesius. Nagrinėjimas skubos tvarka truktų septynias darbo dienas.

Įžvelgia prieštarą Konstitucijai

Kelių „darbiečių“ siūlomas nutarimo projektas, kad Lietuvos priimamų pabėgėlių skaičių visų parlamentarų balsų dauguma tvirtintų Seimas, prieštarauja Konstitucijai, teigia Seimo teisininkai.

Tokią išvadą nutarimo projektui pateikė Seimo kanceliarijos teisės departamentas. Išvakarėse įtrauktas į antradienio posėdžių darbotvarkę, siūlomas nutarimo projektas iš jos išbrauktas.

Keli darbiečiai siūlė Seimui nutarimu „įpareigoti Vyriausybę parengti pabėgėlių skaičiaus nustatymo ir priėmimo tvarką ir pateikti tvirtinti Seimui“. Nutarimo projekte įrašyta, kad „ pabėgėlių  skaičius, tvarka ir kiti klausimai, susiję su imigracija, tvirtinami daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma“.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas remdamasis Konstitucinio Teismo nutarimu savo išvadoje pažymi, kad iš Konstitucijoje įtvirtinto valdžių padalijimo principo „akivaizdu, jog Seimas negali duoti tiesioginių norminio pobūdžio  pavedimų Vyriausybei ne įstatymų leidybos tvarka“.

Taip pat išvadoje teigiama, kad Seimo kompetencija imigracijos srityje nėra nustatyta nei įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties, nei jokiame kitame įstatyme, o nutarimu priimamas sprendimas reikštų, kad tokias kompetencijas Seimas įsitvirtintų poįstatyminiu teisės aktu. Seimas, spręsdamas įstatymu reguliuojamus klausimus, negali pasirinkti nutarimo formos, nes nutarimas yra žemesnio lygmens teisės aktas, pažymi teisininkai.

Nutarimo projektą „darbiečiai“ įregistravo Europai ieškant sprendimų dėl didžiausios pabėgėlių krizės nuo Antrojo pasaulinio karo. Šiemet Viduržemio jūrą perplaukė jau daugiau negu 430 tūkst. žmonių, bent 2748 žuvo arba dingo pakeliui. Siekdamas palengvinti Pietų Europai tenkančią naštą, Briuselis siūlo Europos Sąjungos šalims paskirstyti 160 tūkst. prieglobsčio prašytojų iš Vengrijos, Graikijos ir Italijos.

Lietuvai pagal šią schemą siūloma priimti 1105 pabėgėlius. Anksčiau šalis įsipareigojo per dvejus metus priimti 325 pabėgėlius.