„Priimtas sprendimas grąžinti iniciatoriams tobulinti. Ten labai daug neaiškumų - pirmą kartą matau per savo karjerą, kad priimtume sprendimus dėl vieno šiltnamio Anykščiuose ant vienintelio tokio smėlio karjero. Dar finansuojame tai europinėmis lėšomis, o vėliau sakome, kad galėsime nugriauti, tai kyla klausimai, kas nugriaus, kas grąžins lėšas Europos Sąjungai“, - BNS sakė A.Salamakinas.

Anot jo, pataisų autoriai neįrodė, kad nėra kitos vietos Anykščiuose, kur būtų galima statyti šiltnamius, ir neaišku, kas būtų, jei ūkininkas Audrius Juška bankrutuotų.

„Būtinai reikia statyti ant to kvarcinio smėlio, kas čia per daiktas? Juk iš to smėlio galima daryti patį geriausią stiklą. (...) Ar tikrai nėra Anykščiuose kitų žemės plotų, kad būtinai reikia statyti ant žemės iškasenų ploto“, - sakė A.Salamakinas.

Jis pridūrė, kad dėl komiteto išvadų dar balsuos Seimas, tačiau neaišku, ar tai pavyks padaryti iki šio Seimo kadencijos pabaigos.

Prieš įstatymo pataisas pasisakęs Lietuvos karjerų asociacijos prezidentas Antanas Bartulis teigė, kad Aplinkos apsaugos komitetas priėmė teisingą sprendimą.

„Mes vertiname palankiai tuo aspektu, kad komitetas nepatikėjo organizatorių argumentais. Įstatymas jau veikia 15 metų ir jis yra subalansuotas valstybės, pramonės ir žemės ūkio požiūriais. Dabar vienas ūkininkas turi problemų Anykščių rajone, tai iškilo iniciatyva keisti įstatymą. Mes pasakėme, kad tokia praktika ydinga“, - kalbėjo A.Bartulis.

Jo teigimu, pataisos sukurtų precedentą, kai ant valstybės gamtos išteklių būtų statomi įvairūs nesudėtingos konstrukcijos pastatai.

Žemės gelmių įstatymo pakeitimo projektą pateikęs parlamentaras anykštėnas Sergejus Jovaiša BNS sakė, jog pataisos bus taisomos, tačiau jos komitetą vėl pasieks tik po Seimo rinkimų

„Yra ten pasiūlymų įvairių, su vienu iš jų aš galiu sutikti, todėl mes pataisysime. Aš sutinku, kad suveiktų saugiklis ir savininkas turėtų savo lėšomis nugriauti įrenginius, kad tai būtų garantinis fondas ir kažkokiu būdu jį reikia teisiškai reglamentuoti“, - BNS teigė S.Jovaiša.

Aplinkos ministerijos siūlymu S.Jovaišos pasiūlytas projektas jau anksčiau buvo papildytas nuostata, kad planuojant naudingųjų išteklių gavybą, ant jų pastatyti statiniai per metus turėtų būti nugriauti statytojo lėšomis.

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas BNS tvirtino, jog įstatymo pataisos su saugikliais buvo tinkamos, todėl neaišku, kodėl komitetas priėmė tokį sprendimą. 

„Nevertinsiu aš komiteto sprendimo. Jie daro politiką, jie kai ką pataiso, kai ką grąžina. Gaila, nes man atrodė, kad ten viskas gerai buvo išdiskutuota. Jeigu toks paprastas dokumentas neaiškus, tai kaip būtų su sunkiais dokumentais? Pataisysime“, - kalbėjo ministras.

Anksčiau K.Trečiokas yra minėjęs, jog už Europos Sąjungos (ES) lėšas pastatytus šiltnamius griauti būtų problematiška - tektų grąžinti gautą paramą, tačiau teigė manantis, kad to daryti artimiausiais metais nereikės.

Lietuvos geologijos tarnybos Žemės gelmių išteklių skyriaus vedėjas Vytautas Januška BNS anksčiau sakė manantis, kad įstatymą siūloma keisti dėl vieno konkretaus atvejo - A.Juškos šiltnamių - tam Geologijos tarnyba nepritaria, nes „čia yra labai nešvarus dalykas“.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija statybas teisme buvo sustabdžiusi, tačiau vėliau su ūkininku ir statybos leidimą išdavusia Anykščių valdžia susitarta taikiai. A.Juška priklauso žemės ūkio kooperatyvui „Agrolit“ - jį steigiant, susijungė 5 didžiausi šalies šiltnamių daržovių augintojai: „Kietaviškių gausa“, „Kauno šiltadaržiai“ ir „Kėdainių gėlės“ bei ūkininkai A.Juška ir Algimantas Žemaitis.

Karjerų įmonės bei geologai baiminasi, kad įteisinus statybas, telkiniuose ateityje bus sunku išgauti kvarcą, smėlį ir kitus išteklius, nes nugriauti statinius nebus paprasta. Be to, įteisinus Anykščiuose statomus šiltnamius, kiltų grėsmė, kad po keliolikos metų šalis neturėtų galimybių išgauti savo kvarco, jį tektų brangiai importuoti. Maža to, statybas jau yra palaiminęs teismas, kurio sprendimas paremtas dar tik planuojamu Seime svarstyti įstatymo pakeitimu.

Šiuo metu įstatymas numato, kad nenaudojami žemės gelmių ištekliai turi būti apsaugoti nuo veiksmų, bloginančių jų kokybę, gavybos sąlygas, nuo teritorijos užstatymo, ar kitų veiksmų, trukdančių žemės išteklius naudoti ateityje. Jį siūloma papildyti nuostata, kad naudingųjų iškasenų telkiniuose leidžiama statyti šiltnamius ir kitus nesudėtingus statinius, išskyrus gyvenamuosius ir sodo namus.

Numatoma, kad statybos gali būti pradėtos, statytojui ir Vyriausybės institucijai pasirašius sutartį ir pateikus banko garantiją.