- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija siūlo nustatyti minimas datas 2023 ir 2024 metams: būtų paminėtos sukaktys nuo Vilniaus miesto 700-ojo gimtadienio iki narystės NATO ir Europos Sąjungoje (ES) dvidešimtmečio.
Seimo komisija registravo nutarimo projektą, pagal kurį 2023-ieji būtų paskelbti Lietuvos sostinės Vilniaus metais, paminint, kad 1323 metų sausio 25 dieną Vilniaus miestas pirmą kartą buvo paminėtas rašytiniuose šaltiniuose.
Taip pat paminint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metį siūloma 2023-iuosius skelbti Klaipėdos krašto metais. Pasak projekto, po 1923 metų sukilimo įvykęs Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos tapo vienu svarbiausių 20 amžiaus geopolitinių laimėjimų, turėjo ypatingos reikšmės Lietuvos raidai, jos kaip jūrinės valstybės statusui.
2023-ieji dar būtų skelbiami šventojo Šventojo Juozapato metais, paminint jo kankinystės 400 metų sukaktį. 1623 metais lapkričio 12 dieną kankinio mirtimi Vilniuje miręs Graikų apeigų katalikas unitas šventasis Juozapatas – Ivanas Kuncevičius – buvo Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčios dvasininkas, 1643 metais paskelbtas palaimintuoju, o 1867 metais – šventuoju.
Kitu nutarimu Seimas 2024 metus paskelbtų NATO ir ES, Dainų šventės bei pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos metais.
Būtų paminėta, kad 2004 metais Lietuva įstojo į ES ir NATO, taip pat Dainų šventės šimtmetis, prisimenant, kad 1924 metų rugpjūčio 23–25 dienomis Kaune pirmą kartą buvo surengta Lietuvos Dainų šventė, tuomet vadinta Dainų diena.
A. Smetonos metais 2024-ieji skelbiami minint 150-ąsias jo gimimo metines. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, pirmasis Lietuvos prezidentas A. Smetona gimė 1874 metų rugpjūčio 10 dieną.
Taip pat siūloma 2023-uosius paminėti kaip Miko Petrausko, Mykolo Vaitkaus, Vlado Putvinskio–Pūtvio, Felicijos Bortkevičienės, Marcelės Kubiliūtės, Simono Daukanto, Jurgio Baltrušaičio, Tremtinių ir politinių kalinių, Edukacinės komisijos (Apšvietos), Vilniaus geto likvidavimo, Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto, Sovietų Sąjungos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos, Jungtinių Valstijų kongreso Ch. J. Kersteno komiteto, Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos) ir Žirgo metus.
2024-ieji dar būtų paminėti kaip Teodoro Balno, Jono Žemaičio Vytauto, diplomatų Lozoraičių dinastijos, Vietinės rinktinės, Kauno ir Šiaulių geto likvidavimo ir Lietuvos tautinio komiteto metai.
Seimas pernai nustatė atmintinų metų skelbimo tvarką, kad būtų išvengta chaoso paminint valstybei reikšmingas datas. Buvo nustatyta, kad per vienerius metus gali būti skelbiami ne daugiau kaip treji atmintini metai.
Taip pat nustatyta, kad Lietuvos valstybingumui svarbios datos minimos pradedant 20-osiomis metinėmis iki 100-ųjų metinių – kas dešimt metų, nuo 100-ųjų metinių – kas 25 metai, nuo 200-ųjų metinių – kas 50 metų, nuo 300-ųjų metinių – kas 100 metų.
Lietuvos piliečiams, pilietinei savimonei, nacionalinei kultūrai svarbios datos minimos pradedant 100-osiomis metinėmis kas 50 metų, iškilių asmenybių, nusipelniusių Lietuvos valstybingumui, mokslui, menui ir kultūrai, svarbios datos pradedamos minėti nuo 100-ųjų metinių – kas 25 metus, nuo 200-ųjų metinių – kas 50 metų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda apie parduotą „Vičiūnų grupės“ verslą Rusijoje: geriau vėliau negu niekada11
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdomai žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupei“ po dvejus metus trukusio proceso pardavus verslą Rusijoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog jis par...
-
G. Nausėda: pranešėjo komisijos darbas kartais priminė Stalino komisiją4
Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios Seimo komisijos darbą prezidentas Gitanas Nausėda palygino su buvusio sovietų diktatoriaus Josifo Stalino veiklos metodais. ...
-
G. Nausėda sureagavo į kritiką: ne A. Bilotaitės reikalas man nurodinėti, ką aš turiu šnekėti55
Apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą pranešęs ir dėl to kritikos susilaukęs prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad ne vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės reikalas yra nurodinėti, ką jam šnekėti. ...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai5
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Žiniasklaida: V. Semeškai paliekant KAM, Gynybos resursų agentūroje dirbti pradėjo jo marti10
Konservatoriui Viliui Semeškai 2022 metais paliekant krašto apsaugos viceministro postą, prieš šios ministerijos veikiančios Gynybos resursų agentūros (GRA) prisijungė politiko būsimoji marti, rašo portalas „Delfi...
-
A. Bilotaitė sukritikavo prezidentą: apie L. Volkovo užpuolikų sulaikymą turi komentuoti tarnybos9
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sukritikavo prezidento Gitano Nausėdos sprendimą pranešti apie galimų Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą. Pasak ministrės, skelbti šią informaciją tarnybų, o ne politi...
-
G. Landsbergis: tankų galime laukti, oro gynybos reikia šiandien10
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lauryno Kasčiūno pasiūlymas sparčiau vystyti oro gynybą yra racionalus, nes tai yra didesnis Lietuvos gynybos poreikis nei tankai. ...
-
Ministras: tokie įvykiai, kaip Izraelio ataka, didina visa apimančio konflikto riziką5
Tokie įvykiai kaip Izraelio smūgis Iranui, apie kurį skelbia JAV žiniasklaida, didina visa apimančio konflikto riziką, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
G. Landsbergis: svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant ET – parama Ukrainai6
Svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant Europos Tarybai (ET) bus parama Ukrainai, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
G. Nausėda: Lenkijoje sulaikyti du asmenys, įtariami L. Volkovo užpuolimu Vilniuje15
Lenkijoje sulaikyti du asmenys, įtariami Rusijos opozicijos veikėjo Leonido Volkovo užpuolimu Vilniuje, penktadienį pranešė prezidentas Gitanas Nausėda. ...