Iš jų 33 buvo už ministro atstatydinimą, vienas balsuotojas susilaikė, trys biuleteniai sugadinti.

Kad ministras būtų atstatydintas, už tai turi balsuoti ne mažiau kaip 71 parlamentaras.

Slaptame balsavime nedalyvavo nė vienas valdančiųjų frakcijų atstovas.

„Manau, kad jeigu dauguma Seimo narių palaiko, tai yra įpareigojimas dar geriau dirbti. Matyt, yra dalis žmonių opozicijoje, kurie bando griebtis už mažo šiaudo. Palyginti su kitais atvejais, toks apgailėtinas šitas balsavimas“, – BNS sakė J.Olekas.

Jis patvirtino, kad valdantieji buvo sutarę nedalyvauti slaptame balsavime.

Balsavimas dėl nepasitikėjimo J.Oleku surengtas, nes Seimo komisija pasiūlė nepritarti krašto apsaugos ministro atsakymams į interpeliacijos klausimus.

Krašto apsaugos ministras socialdemokratas J.Olekas trečiadienį Seimo salėje atsakydamas į parlamentarų klausimus teigė nesijaučiantis kaltas dėl „auksinių šaukštų“ skandalo, nes būtent jis padėjo atskleisti nusikalstamą veiką.

Ministras pabrėžė, kad duomenis apie galima nusikalstamą veiką surinko būtent Krašto apsaugos ministerijos Generalinė inspekcija. Jis kaltino opoziciją melu, iškraipant informaciją dėl viešųjų pirkimų krašto apsaugos sistemoje.

Premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, kad „auksinių šaukštų“ skandalas tyčia sukeltas prieš rinkimus. Jis teigė, kad pas jį buvo atėjęs Viešųjų pirkimų tarnybos darbuotojas, kuris pranešė, kad tarnyba apie virtuvės įrangos pirkimą informacijos turėjo dar 2014 metais. Darbuotojo pavardę Vyriausybės vadovas atsisakė atskleisti.

Interpeliaciją krašto apsaugos ministrui inicijavo Seimo opozicija. Rengėjų vardu iš Seimo tribūnos kalbėjusi konservatorė, buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė teigė, kad iki šio laiko ministras jau turėjo būti atsistatydinęs ir nebevarginti nei Seimo, nei visuomenės šiomis nemaloniomis procedūromis.

Interpeliacija J.Olekui inicijuota, kai rugpjūčio 30 dieną Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) paskelbė, kad kariuomenė aštuonis kartus didesne nei rinkos kaina pirko virtuvės reikmenų. VPT duomenimis, 2014-aisiais kariuomenė pjaustymo lentelę įsigijo už 180 eurų, kai identiška lentelė parduotuvėje tuo metu kainavo 28 eurus, duonriekį peilį – už 142 eurus, jo kaina parduotuvėje – 13 eurų. Kepsniams naudojama šakutė pirkta už 184 eurus, kiaurasamtis – už 70 eurų, galąstuvas – už 103 eurus, peilis mėsai kapoti – už 250 eurų. Sietelis įsigytas už 161 eurą, skirtingų dydžių samteliai – už 243 eurus ir 258 eurus.

Šie įrankiai įsigyti remiantis preliminaria 2014 metais pasirašyta sutartimi tarp kariuomenės ir „Nota Bene“. Jos vertė – 1,6 mln. eurų. Tais pačiais metais 174 tūkst. eurų įsigyta virtuvės įrankių ir kitos įrangos.

Teisėsauga šiuo metu vykdo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo. Tiriama, ar bendrovė „Nota Bene“ siekė nuslėpti nuo Lietuvos kariuomenės tikrąjį lauko virtuvės agregatų gamintoją, kai klijavo „Karcher - Futuretech“ prekės ženklą ant Lietuvoje įsigytų prekių. Taip pat vykdomas atskiras tyrimas dėl piktnaudžiavimo, siekiant dėl įsigijimo išaiškinti atsakingus asmenis krašto apsaugos sistemoje.

Praėjusią savaitę „Nota Bene“ buvo įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Tai reiškia, kad bendrovė trejus metus galės būti eliminuojama iš visų valstybės institucijų organizuojamų viešųjų pirkimų. Į šį sąrašą įmonę įtraukė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, įsigijusi iš „Nota Bene“ turistines prekes, kurių ji nepristatė nustatytu laiku.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė dėl susidariusios situacijos paragino prisiimti atsakomybę krašto apsaugos ministrą.