Už tokią išvadą ketvirtadienį balsavo aštuoni komisijos nariai, nebuvo nei balsavusiųjų prieš, nei susilaikiusiųjų.

„Yra pagrindas tenkinti generalinės prokurorės teikimą dėl prašymo leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narį Arūną Dudėną ar kitaip suvaržyti jo laisvę“, – nusprendė komisija.

Pasak komisijos pirmininkės socialdemokratės Jūratės Zailskienės, tokį sprendimą lėmė įsitikinimas, jog A. Dudėno atžvilgiu nesama politinio persekiojimo požymių.

„Turėjome išsiaiškinti, ar galima įžvelgti politinį persekiojimą, ar ne. Išklausę prokurorų, manau, visi komisijos nariai suprato, kad tai yra ta situacija, kada politinio persekiojimo požymių nėra. Manau, kad teisėsauga tiesiog turės galimybę dirbti savo darbą“, – BNS sakė ji.

Galutinį sprendimą, ar panaikinti Seimo nario imunitetą, priims visi parlamentarai.

Pagal Konstituciją, Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržoma jo laisvė.

Leidimą patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn gali duoti ne mažiau kaip 71 parlamentaras iš 141.

Anksčiau šią savaitę komisijos nariai išklausė prokurorų argumentus ir A. Dudėno paaiškinimus.

Kaip skelbė BNS, prokuratūra nori Seimo nariui A. Dudėnui pateikti įtarimus dėl sukčiavimo, dokumentų klastojimo ir disponavimo suklastotu dokumentu bei piktnaudžiavimo einant Ukmergės rajono savivaldybės tarybos nario pareigas 2019–2023 metais.

Bylos duomenimis, eidamas šias pareigas politikas pateikė ne savo dokumentus ir nepagrįstai gavo 10,5 tūkst. eurų kompensaciją už degalus.

A. Dudėnas nesutinka nusižengęs įstatymui. Seimo komisijai jis tvirtino teisėsaugos veiksmuose vertinant jo pateiktus čekiukus įžvelgiantis selektyvumą ir kėlė klausimą dėl galimo politinio persekiojimo.

Specialioji komisija sudaryta po to, kai A. Dudėnas nesutiko, kad jo imuniteto klausimas būtų svarstomas supaprastinta tvarka – nesudarius komisijos, nors toks įsipareigojimas įrašytas valdančiosios koalicijos sutartyje.