Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį aiškinsis, kaip šalyje užtikrinamas kibernetinis saugumas.

Šio komiteto pirmininkas „darbietis“ Artūras Paulauskas teigia, kad pirmiausia bus domimasi, kaip užtikrinamas pačio Seimo kibernetinis saugumas.

Mat nuo praėjusio šeštadienio parlamento tinklai ne kartą sulaukė DDoS atakų – kai tuo pat metu siunčiama daugybė užklausų iš įvairių interneto taškų. Atakos vykdytos iš mažiausiai 10 tūkst. kompiuterių, esančių visuose kontinentuose.

„Sukvietėme institucijas, kurios atsakingos už kibernetinį saugumą, tai Ryšių reguliavimo tarnyba, Kibernetinio saugumo centras, Krašto apsaugos ministerija, Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas ir kiti pareigūnai, kurie turėtų atsakyti į klausimus, ko reikia, kad tų atakų būtų išvengta ar galima būtų sumažinti jų skaičių“, – posėdžio išvakarėse Seime žurnalistams sakė A.Paulauskas.

Anot jo, tai bus gera proga pakalbėti ir apie Kibernetinio saugumo įstatymo įgyvendinimą.

Seimo NSGK pirmininkas yra parengęs šio įstatymo pataisas, kad Lietuvos valstybės ir savivaldybių institucijos, ypač tos, kurios keičiasi duomenimis su Europos Sąjungos (ES) institucijomis bei ES narių institucijomis, naudotųsi Saugiu valstybiniu duomenų perdavimo tinklu.

„Saugų ryšį užtikrina vienintelė (valstybės įmonė) „Infostruktūra“. Esu pateikęs Kibernetinio saugumo įstatymo pataisas, nes dabar, kai klientas prisijungia prie kitų interneto tiekėjų, tada virusas gali ateiti ir jie negali sustabdyti. Projekto esmė tokia, kad jeigu tu esi jų („Infostruktūros“) klientas, negali turėti jokių kitų sutarčių ir dėl interneto tiekimo. Tai, aišku, kvepia monopolija. Tačiau tai padėtų apsaugoti“, – sakė A.Paulauskas.

„Matyt, turime pripažinti, kad visiškai išvengti tų atakų neįmanoma, bet jų skaičių sumažinti ir jų pasekmes sumažinti, galima“, – pridūrė komiteto pirmininkas.

Ryšių reguliavimo tarnybos padalinio CERT-LT duomenimis, kibernetinių incidentų skaičius auga. Per šių metų pirmąjį ketvirtį CERT-LT ištyrė 12 tūkst. 35 incidentus kibernetinėje erdvėje. Palyginti su pernai metų pirmuoju ketvirčiu, incidentų skaičius išaugo beveik 3 proc., buvo 11 tūkst. 707 incidentai. Palyginti su praėjusių metų ketvirtuoju ketvirčiu, jų skaičius padidėjo 13 proc, buvo 10 tūkst. 641 incidentas.