Pasak Vinco Jurgučio, planuojama, kad imuniteto pasą atstosiantis dokumentas ES pradės galioti birželį, tačiau jis abejoja, ar bus suspėta tam pasirengti. 

„Iš to, kokį kontaktą turime su Lietuvos koordinatoriais, panašu, kad Lietuva rengiasi sklandžiai, iš mūsų pusės kažkokių problemų neturėtų būti“, – Seimo Ekonomikos komitete trečiadienį pareiškė V. Jurgutis.  

„Pagal dabartinę informaciją tai (imuniteto pasas – BNS) turėtų veikti birželio mėnesį. (...) Kai matau per savo tuos tris darbo mėnesius, kaip veikia procesai, tai net ir birželis skamba su iššūkiu žinant, kiek dalyvaus šalių ir kokia bus europinė biurokratija“, – pridūrė V. Jurgutis. 

Iš to, kokį kontaktą turime su Lietuvos koordinatoriais, panašu, kad Lietuva rengiasi sklandžiai, iš mūsų pusės kažkokių problemų neturėtų būti.

Užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius sako, kad imuniteto paso veikimas pasiteisins, kai ES bus masinė žmonių vakcinacija.

„Tas imuniteto pasas taps reikšmingu ir svarbiu, kai daugelyje valstybių pasieksime masinį vakcinacijos lygį, tai yra po 2-3 mėnesių, ne anksčiau“, – teigė jis.    

Dabar numatoma, kad lietuvišką sertifikatą gautų ir pasiskiepiję, ir neskiepyti, bet turintys imunitetą žmonės.

Sveikatos apsaugos viceministrės Živilės Simonaitytės teigimu, tokios plačios informacijos kaupimas šiame dokumente reikš, kad jis turėtų būti vadinamas ne skiepo, o imuniteto pasu.  

Tokiame dokumente būtų pateikiamas minimalus duomenų rinkinys, kuris bus vienodas visose ES šalyse.

Bandomosios sertifikato lietuviškosios versijos kūrėjas yra Registrų centras pagal Europos Komisijos rekomendacijas.  Ir valdžia, ir verslas sutinka, kad šis dokumentas leistų ne tik palengvinti keliones, bet ir priimti šalių ūkiams svarbius atlaisvinimus.

Komiteto pirmininkas konservatorius Kazys Starkevičius BNS sako, kad neturint „žaliojo paso“ šalis gali patirti neigiamų ekonominių pasekmių dėl suvaržyto judėjimo, strigsiančios gamybos.