Tiesa, Seimo narė norėjo pasidalinti ne tik džiugia naujiena, bet ir stengėsi atkreipti dėmesį į svarbią Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos problemą.  Politikė tvirtina, kad per penkis nėštumo mėnesius nesulaukė nė vieno klausimo apie psichikos būklę ir savijautą.

Seimo narė pasidalijo savo patirtimi susidūrus su nėščiųjų priežiūra ir pabrėžė, kad psichikos paslaugų spragos Lietuvoje didelės ir nebereiktų laukti rezonansinių tragedijų ir bylų, kad pradėtume veikti ir jas spręsti.

„Per 5 nėštumo mėnesius – nė vieno klausimo apie psichikos būklę ir savijautą. Manęs pasiteirauta dėl širdies ir kraujagyslių patologijos, persirgimo tuberkulioze ar diabeto, tačiau psichikos sveikatos punktai Nėščiosios kortelėje neegzistuoja. Tiesa, yra skyrelis „kitos“ (ligos, ar patologijos), tačiau savanoriškai pasakoti apie depresijoje praleistus pirmuosius 25 gyvenimo metus nepuoliau. Jau pirmosios konsultacijos metu pagalvojau, kad kažkas su šita sveikatos paslauga ne taip. 

– Nepaklausė apie psichikos savijautą? Tai žinok, niekas ir nepaklaus. Tikrai nepaklaus, nepažįstu nei vienos, kurios paklausė, – patikino sutiktos draugės.

Birželio pradžioje, su kolege Ieva Pakarklytė ir Motinystę globojančių iniciatyvų sąjunga pradėjome pirmuosius susitikimus dėl paslaugų besilaukiančioms moterims. Mano įtarimai pasitvirtino – psichikos sveikatos jose NĖRA:

Nepaklausė apie psichikos savijautą? Tai žinok, niekas ir nepaklaus. Tikrai nepaklaus, nepažįstu nei vienos, kurios paklausė, – patikino sutiktos draugės.

– per 41 nėštumo savaitę sveikatos paslaugų aprašuose nėra nei vienos konsultacijos porai dėl galimų emocinių ir psichikos sveikatos sutrikimų, nors jų tikimybė šiuo kritiniu laikotarpiu nemaža (1 iš 5), o moterims, anksčiau turėjusioms psichikos sveikatos sunkumų, ta tikimybė dar didesnė;

– nėščiosios kortelėje fiksuojama ligos istorija, tačiau psichikos sveikatos istorijos punktų ten NĖRA;

– nėščiosios priežiūros aprašas BAIGIASI GIMDYMU. Toliau sveriamas, vakcinuojamas ir stebimas tik vaikas. Šeimos gydytojo komandos slaugytoja gali moterį pakonsultuoti dėl maitinimo. 

Taigi, motinystės priežiūroje visą šį laiką žiojėjo MILŽINIŠKA psichikos sveikatos spraga. Šalyje, kur psichikos sveikata yra itin didelė ir skaudi problema.  O dabar – jau ir ištikusi tragedija. Tačiau kiek jų buvo nematomų?

Kai kalbame apie psichikos sveikatą, nebereiktų laukti nėščios Seimo narės akies psichikos paslaugų spragoms pastebėti, nebereiktų laukti rezonansinių tragedijų ir bylų, ar rodiklių krizės, kad veiktume. 

Tačiau man visa ši istorija yra apie šiek tiek daugiau – iki šiol Lietuva turėjo ne daugiau 20 proc. moterų Seime. Mūsų šalies problemas sprendė ir prioritetus dėliojo išskirtinai vyresnio amžiaus vyrai. 20 proc. moterų turi Saudo Arabija ar Afganistanas (iki Talibų okupacijos)! Ir nieko blogo su tais vyrais, tiesiog įvairialypės visuomenės problemoms pamatyti, suvokti ir išspręsti reikia kuo įvairesnių atstovų. Juk jei netenka naudotis neįgaliojo vėžimėliu, gatvės bortelių ir kavinių terasų pakylų aukščio nei nepastebime! 

Šiandien galiu džiaugtis, kad Seimas įvairesnis, ir kad net mano pačios išgyventa depresija su metais įgauna vis daugiau prasmės – nuo tiesioginės pagalbos kitiems iki geresnių sistemų kūrimo, geriau matant jų trūkumus. Pirmadienį dar kartą susitinkame su specialistais pasitarti, kaip galime užtikrinti geresnę psichikos sveikatos priežiūrą besilaukiančioms ir neseniai pagimdžiusioms mamoms. Tikiuosi, kad pakeitimai bus greitu laiku įgyvendinti. Na, o kitiems gal prireiks ilgesnio ir sistematiškesnio darbo. Bus ir jis!

Ir galiausiai – jūsų, aktyvių žmonių, matančių, jaučiančių ir suprantančių sisteminių netobulumų klausimus – aktyvumas „nušviečiant“ Seimo narius ir ministerijas, yra NEĮKAINOJAMAS. Visada drąsiai rašykite, skambinkite, kalbinkite kad ir gatvėje – galbūt aš ar kitas Seimo narys paprasčiausiai dar nežino, kad egzistuoja kokia nors problema“, – savo patirtimi ir problemos matymu feisbuke pasidalijo Seimo narė M. Danielė.