„Reikia dabar stiprinti užsienio politikos dalį, kuri skiriama JAV, nes D.Trumpo administracijoje keičiasi 4 tūkstančiai žmonių, ir tam, kad užmegztume naujus kontaktus, turime stiprinti visas pozicijas, natūralu, kad turi atsirasti nauji žmonės, tie patys kultūros atašė, Niujorke, Čikagoje, taipogi ekonominės dalies diplomatai. Manau, kad pastiprinus tuos pajėgumus ir finansavimą mūsų ambasadai, būtų galimybė santykius su JAV smarkiai stiprinti“, – sakė vienas delegacijos narių, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Mindaugas Puidokas.

Buvęs Lietuvos ambasadorius Vašingtone, konservatorius Žygimantas Pavilionis pabrėžė, kad geri santykiai su JAV Kongresų rūmais yra svarbūs siekiant užtikrinti Lietuvos gynybinius interesus, šiuo metu dar nežinant, kokie gali laukti išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijos užsienio ar saugumo politikos pokyčiai.

Reikia dabar stiprinti užsienio politikos dalį, kuri skiriama JAV, nes D.Trumpo administracijoje keičiasi 4 tūkstančiai žmonių, ir tam, kad užmegztume naujus kontaktus.

„Kokie bebūtų užsienio ar saugumo politikos pokyčiai, bet Kongrese, visuomet turėsime atramą, reiškia, bendradarbiavimas su Kongresu bus gyvybiškai svarbus, ir mes turime įsiklausyti ir bent minimaliais resursais į tai investuoti, nes durys Kongrese yra labai atviros, tačiau neužpildžius tos nišos, mes nepasinaudosime istorine galimybe apginti mūsų gyvybinius interesus“, – sakė Ž.Pavilionis.

Europos reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas kalbėdamas apie naujojo Seimo narių delegacijos vizitą jo tikslu įvardijo siekį patikinti, kad Lietuvai partnerystė su JAV yra strateginė, norint išlikti šios šalies politiniame naratyve.

Tarpparlamentinių ryšių su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis pirmininkas konservatorius Emanuelis Zingeris pabrėžė, kad Lietuvai reikia skubėti įvykdyti įsipareigojimą šalies gynybai skirti ne mažiau 2 proc. bendrojo vidaus produkto.

„Mes turime paankstinti mūsų karinį biudžetą, paankstinti mūsų eilutes, skirtas bendradarbiavimui su JAV kongresu, ir tos eilutės turi būti visiškai aiškiai išreikštos Seimo ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) finansinėse eilutėse. URM biudžetas turi būti peržiūrėtas ir padidintas, nes tai gyvybinis Lietuvos išlikimo dalykas – mūsų girdimumas Vašingtone. Kadangi Vašingtone yra jaučiamas, ypatingai D.Trumpo aplinkoje, Baltijos šalių girdimumo vakuumas, arba mes šitą vakuumą užpildome, arba turėsime rimtų geopolitinių pasekmių. Dabar cementuojasi aplinka, dabar vyksta gelžbetonio aplink poną D.Trumpą tvirtėjimas, arba mes įsiterpiam į šitą konstrukciją, arba mūsų ten nėra“, – kalbėjo E.Zingeris.

Kartu iš vizito JAV grįžę parlamentarai pastebėjo, kad Baltijos šalys šioje šalyje suvokiamos kaip vienetas, tad reikia stiprinti ryšius su Latvija ir Estija, taip pat – Lenkija.

„Regioninis bendradarbiavimas yra esminės svarbos Lietuvai, Latvijai ir Estijai, mus mato kaip vieningą vienetą, ir kuo tam regioniniam bendradarbiavime turėsime daugiau valstybių įtraukę su savimi, tuo tas santykis su JAV bus efektyvesnis“, – sakė parlamentaras.

Pasak jo, susitikime Pentagone buvo įvardintas labai svarbus momentas, kad Lietuva, Latvija, Estija turėtų derinti savo gynybos įsigijimus. „Labai svarbu, kad į šitą formatą būtų įtraukta ir Lenkija, ir vienas strateginių mūsų prioritetų yra santykių  su Lenkija pavertimas labai partneriškais tikrąja to žodžio prasme, o ne kaip buvo iki šiol“, – pabrėžė M.Puidokas.

Seimo delegacija JAV lankėsi gruodžio 3–8 dienomis, vyko susitikimai su Senato daugumos lyderiu Mitchu McConnelliu (Miču Makoneliu), Senato Užsienio reikalų komiteto pirmininku senatoriumi Bobu Corkeriu (Bobu Korkeriu) ir komiteto nariais, Senato Ginkluotojų pajėgų komiteto pirmininku Johnu McCainu (Džonu Makeinu), Atstovų rūmų Baltic Caucus pirmininkais Johnu Shimkumi (Džonu Šimkumi), Adamu Shiffu (Adamu Šifu) ir nariais.