Anot jo, visuomenė turi teisę žinoti, kada parlamentarai atostogauja, o kada – dirba. Tačiau Seime vieningos nuomonės nėra – dalis parlamentarų mano, kad atostogų įteisinimas pažeistų Seimo nario mandato nepertraukiamumą, kiti įsitikinę atostogų nauda. Dabar Seimo nariai turi maždaug 103 dienas nereglamentuoto laiko.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narė, Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė pritaria Seimo nario atostogų įteisinimui, kadangi tokia teisė yra įtvirtinta Konstitucijoje. Anot R. Baškienės, atostogos Seimo nariui leistų tą laiką skirti naujų jėgų kaupimui būsimiems darbams kitoje sesijoje.

„Valstiečių“ atstovė teigia, kad parlamentarų atostogos galėtų būti skiriamos į dvi dalis – po rudens ir po pavasario sesijų.

„Seimo nario atostogos turėtų būti prilygintos Darbo kodekse nustatytų dienų skaičiui. Tačiau trukmė nėra tokia svarbi, svarbiausia, kad būtų įteisintas tam tikras laikas. Suprantu ir kitų kolegų argumentus, kurie teigia, kad Seimo nario darbas nepertraukiamas, tačiau Konstitucijoje yra išreikšta teisė į poilsį, todėl būtų prasminga tai reglamentuoti. Už atostogų įteisinimą pasisakė ir Konstitucinis Teismas“, – sako R. Baškienė.

Kitas LVŽS frakcijos narys Arvydas Nekrošius taip pat pasisako už Seimo nario atostogų įteisinimą ir tai grindžia Konstitucinio Teismo sprendimu.

„Labai svarbu reglamentuoti Seimo darbą įstatymu. Dabar tikrai turime nemažų problemų dėl posėdžių lankymo. Manau, kad toks įstatymo priėmimas išspręstų daugelį darbo nesklandumų“, – mano A. Nekrošius.

Lietuvos socialdemokratų frakcijos narys Algimantas Salamakinas taip pat pritaria tokiai nuomonei: „Konstitucinis Teismas nusprendė, kad Seimo nario atostogos turėtų būti įteisintos, todėl turėtume pasitikėti jo sprendimu. Atostogų trukmė būtų kaip ir visų mirtingųjų, nėra jokių išskirtinumų – manau, kad galėtų būti daugiausia 30 dienų.“

Atostogos trukdytų dirbti ekstremaliais atvejais

Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Kęstutis Glaveckas nepritaria atostogų įteisinimui. Anot jo, tai nieko nepakeistų, nes po rudens bei pavasario sesijų parlamentarai vis vien dalyvauja politinėje veikloje, vyksta susitikti su rinkėjais, todėl tikslios atostogų trukmės įteisinimas neturėtų jokios reikšmės.

Susiklostė tokia praktika, kad beveik penkis mėnesius tarp sesijų mūsų Seimo nariai naudoja kaip atostogas. Tikslų laiką reikia nustatyti tam, kad visuomenė žinotų, kada parlamento nariai atostogauja, o kada ilsisi.

„Tokias atostogas įteisinti galima, tačiau tai sudėtinga. Pavyzdžiui, atostogų trukmė būtų 30 ar 40 dienų – Seimo nariai atostogauja  nuo liepos 1 iki 30 dienos, o ką daro kitu metu? Jie toliau vyktų į susitikimus su rinkėjais, tai vyksta ir dabar“, – svarsto K. Glaveckas.

Anot liberalo, nelogiška ir tai, jeigu atostogų metu nebūtų galima leisti parlamentinių lėšų – esą vieni važinėtų po apygardas, o kiti tuo metu atostogautų. K. Glaveckas priduria, kad visoje Europoje vyrauja tokia tvarka, todėl nereikėtų nieko keisti.

Lietuvos socialdemokratų frakcijos narys Algirdas Sysas nepritarimą atostogų įteisinimui grindžia tuo, kad Seimo nario mandatas suteikiamas ketveriems metams – jis nepertraukiamas. Abejonių A. Sysui kelia ir tai, kad ekstremaliais atvejais Seimas taip pat turi priimti sprendimus, todėl negali būti tokios situacijos, kai visi parlamentarai atostogauja. Kaip pavyzdį socialdemokratas pateikia kitas demokratines Europos šalis – oficialiai atostogos įteisintos tik Slovėnijoje.

Anot A. Syso, laikas poilsiui gali būti išnaudojamas po rudens bei pavasario sesijų: „Šiuo metu parlamentaras gali susiplanuoti savaitę ar dvi ir nuvykti į kaimą arba kur nors po palme. Kiekvienas Lietuvos pilietis turi teisę į darbą ir į poilsį. Seimo darbo reglamente aiškiai apibrėžėme, kada parlamentarai privalo atlikti savo pareigas ir kada gali pailsėti – kai parlamente nėra plenarinių posėdžių. Tai sutvarkyta ir pakankamai neblogai funkcionuoja.“

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narys Stasys Šedbaras pritaria, kad Seimo nario pareiga yra nepertraukiamai dirbti ketverių metų kadenciją. Pailsėti, anot jo, galima per pertraukėles tarp renginių ir posėdžių.

„Seimo narys savarankiškai planuoja darbą. Jeigu pažiūrėtume, kokios yra Seimo narių darbotvarkės, tai dažniausiai šeštadieniais ir sekmadieniais jie dalyvauja įvairiuose renginiuose. Nesvarbu, ar tai liepa, ar rugpjūtis. Seimo narys gali nuvažiuoti prie jūros, bet, jeigu jam paskambins koks nors meras, parlamentaras įsės į mašiną ir važiuos. Toks darbo režimas, tai normalu“, – kalba S. Šedbaras.

Asmeniniai interesai iškeliami aukščiau Konstitucijos

Konstitucinės teisės ekspertas Vytautas Sinkevičius primena, kad Konstitucinis teismas dar 2005 metais konstatavo, kad Seimo nariai, kaip ir visi kiti dirbantieji, turi turėti atostogas, o laikotarpis tarp sesijų nėra atostogų laikas.

Visi Seimo nariai atostogų privalėtų išeiti vienu metu. Išimtys gali būti padarytos Seimo pirmininkui ir jo pavaduotojams, kurie turėtų užtikrinti, kad, esant poreikiui, galėtų skubiai sušaukti Seimą.

Anot V. Sinkevičiaus, dažnai sakoma, kad nėra valstybių, kuriose būtų nustatytas parlamentarų atostogų laikas, tačiau kitų šalių parlamentai savo reglamentuose nustato, kokiu laikotarpiu į posėdžius jie nesirenka. Nors įstatymu tai neįteisinta, tai vadinama atostogų metu.

„Susiklostė tokia praktika, kad beveik penkis mėnesius tarp sesijų mūsų Seimo nariai naudoja kaip atostogas. Tikslų laiką reikia nustatyti tam, kad visuomenė žinotų, kada parlamento nariai atostogauja, o kada ilsisi. Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad tokia situacija, kokia yra dabar, prieštarauja Konstitucijai. Tikriausiai dabar viską lemia asmeniniai interesai – jie iškeliami aukščiau visuomenės interesų ir Konstitucijos“, – apgailestauja V. Sinkevičius.