Pasak aplinkosaugininko L. Jonausko, jei „valstiečio“ Viktoro Rinkevičiaus siūlomiems įstatymo pakeitimams Seimas pritartų, artimiausiu metu miškuose gali pridygti tvorų, o grybavęs ar uogavęs žmogus, užklydęs į privačią teritoriją, būtų baudžiamas.

„Sunku įsivaizduoti, kaip, priėmus šiuos įstatymo pakeitimus, būtų realizuotas įstatymo įgyvendinimas. Už laukinę augaliją atsakinga aplinkosauga turėtų reaguoti į iškvietimus ir tikrinti grybo nupjovimo ar uogos nuskynimo atstumą nuo sodybos. Maža to, priemiestiniuose miškuose, šalia kurių daug namų valdų, praktiškai nebebūtų galima grybauti ir uogauti“, – aiškina L. Jonauskas.

Anot L. Jonausko, šalies gamtos ištekliai priklauso visiems žmonėms.

„Miškų įstatymas suteikia fiziniams asmenims teisę laisvai lankytis miškuose, išskyrus rezervatus ir specialios paskirties miškus, kuriuose įkurti kariniai objektai arba jie yra pasienio zonoje“, – primena L. Jonauskas.

Aplinkosaugininkas pabrėžia, kad Miškų įstatymas numato teisę žmonėms tiek valstybiniuose, tiek privačiuose miškuose rinkti vaisius, vaistažoles, riešutauti, uogauti ir grybauti.

L. Jonausko žodžiais, aplinkosaugos sistema jau šiandien nepajėgi tvarkytis su miškų šiukšlinimo, nuotekų leidimo, brakonieriavimo ir kitais gamtosauginiais iššūkiais.

„Ir ji dar labiau būtų apkrauta papildomu, sveiku protu sunkiai suvokiamu darbu. Tai reiškia, kad įstatymo įgyvendinimui būtų pasitelkiamos papildomos priemonės. Pavyzdžiui, leidimas mišką nuo grybautojų ir uogautojų apsitverti tvora“, – teigia L. Jonauskas.

Socialdemokratas perspėja, kad, įteisinus leidimą apsitverti šalia namų valdos esantį 100 metrų miško ruožą, gali būti, kad greičiau nei per savaitę tvoromis būtų užtvertos ežerų ir upių miškingos pakrantės.

„Visai nesenai buvo dedamos milžiniškos pastangos, siekiant apginti visuomenės interesą ir užtikrinti laisvą priėjimą prie ežerų ir upių, o toks sprendimas grąžintų viską atgal“, – sako L. Jonauskas.

Laukinės augalijos įstatymo pataisų priėmimas numatytas pirmadienio Seimo plenariniame posėdyje.