„Jeigu jūs klausiate mano asmeninės nuomonės, ar reikia Vilniuje tokio paminklo, manau, kad ne“, – Žinių radijui trečiadienį sakė Seimo pirmininkė.

„Manau, kad kai kalbama apie paminklus, apie įamžinimą vienų ar kitų svarbių istorijai mūsų žmonių, visgi vertinami ir nuopelnai tam konkrečiam miestui, vertinama visa visuma“, – pridūrė ji.

Viešojoje erdvėje paskutiniu metu kilo diskusijų dėl paminklo šiam tarpukario prezidentui šalia Vilniaus senojo teatro.

Visgi vertinami ir nuopelnai tam konkrečiam miestui, vertinama visa visuma.

Diskusijos objektu tapo prieštaringų vertinimų sulaukiantis A. Smetonos atėjimas į valdžią perversmo būdu ir pasitraukimas iš Lietuvos sovietų okupacijos akivaizdoje.

Pasak Seimo pirmininkės, demokratinėje visuomenėje yra normalu diskutuoti ir turėti skirtingus požiūrius į tokias istorines asmenybes, tačiau teigė, jog tokius sprendimus būtų geriausia priimti po kovo 5 dieną vyksiančių savivaldos rinkimų.

„Aš norėčiau įvesti moratoriumą rinkimų metu paminklų klausimams, nes man akivaizdu, kad kai tiktai rinkiminė kampanija, taip prasideda paminklų tema: ji įsisiūbuoja, socialiniuose tinkluose apie tai diskusijos, iečių laužymas. Tai mano siūlymas yra paprastas: rinkimų kampanijos metu nekalbėkime apie paminklus“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba siūlymui statyti paminklą J. Basanavičiaus gatvėje pritarė gruodį.

Paminklo projekto sukūrimo konkursą ketinama organizuoti šiemet. Tai bus jau antrasis konkursas dėl A. Smetonos įamžinimo sostinėje.

Paminklą tarpukario prezidentui Vilniuje anksčiau ketinta statyti Gedimino prospekte prie 13-uoju numeriu pažymėto pastato, kitapus Vinco Kudirkos aikštės.

A. Smetona Lietuvos prezidento pareigas ėjo 1919–1920 ir 1926–1940 metais. Jis žuvo 1944 metais, kilus gaisrui namuose Jungtinėse Valstijose.