- Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Opozicijos projektas dėl tiesioginių merų rinkimų atmestas, nes balsuojant nesurinktų reikiamos konstitucinės daugumos, sako seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Anot jos, opozicijos lūkestis buvo, jog jos teikiamoms pataisoms galėtų būti pritarta po pateikimo ir toliau tiek valdančiųjų, tiek opozicijos pataisos būtų svarstomos komitetuose. Tačiau ji pabrėžė, jog būtina suvokti, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas „turės pasirinkti vieną projektą“.
„Bendras sutarimas buvo tas, jog nevertinant ir pernelyg nedetalizuojant, kuris iš projektų yra objektyviai geresnis, tas lakoniškasis variantas, kurį aš teikiau vakar, gali surinkti konstitucinę daugumą. Kalba buvo apie tai, jog mums labai svarbu pajudėti į priekį ir iki 2023 metų rasti sprendimą Seime dėl Konstitucijos pakeitimo. Manau, kad tai įmanoma padaryti, ir tikrai neverta žaisti žaidimų, kai eina į kitą etapą puikiai suvokiant, kad lieka tik vienas Konstitucijos pakeitimo projektas“, – LRT radijui trečiadienį kalbėjo Seimo vadovė.
Pasak jos, opozicijos siūlomas modelis apibrėžti mero statusą Konstitucijoje, teisininkų vertinimu, galėtų prieštarauti balandį paskelbtam Konstitucinio teismo nutarimui.
Manau, kad tai įmanoma padaryti, ir tikrai neverta žaisti žaidimų.
V. Čmilytė-Nielsen taip pat akcentavo, kad kiekviena Seimo frakcija „turi savo įsivaizdavimą“, kaip turėtų būti apibrėžti tiesiogiai renkamo mero ir tarybos santykiai, todėl norint turėti platų susitarimą Seime, anot jos, reikėtų šią diskusiją perkelti „į įstatyminį lygmenį“.
Seimui antradienį buvo pateikti du Konstitucijos pataisų dėl tiesioginių merų rinkimų variantai, tačiau parlamentas po pateikimo pritarė tik daugumos projektui.
Abiem projektais siūloma įteisinti tiesioginių merų rinkimus, tačiau opozicijos variantu būtų apibrėžtas ir mero statusas.
Valdančiųjų projektu siūloma Konstituciją keisti minimaliai, numatant, kad savivaldybių tarybų narius ir savivaldybių merus ketveriems metams renka Lietuvos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.
Pagal šį projektą, mero statusas neapibrėžiamas. Jis būtų nustatytas įstatymuose.
Visų opozicinių frakcijų atstovų teikiamame projekte į Konstituciją siekta įrašyti, kad savivaldybių tarybų nariai ir savivaldybių merai renkami ketverių metų kadencijai, o išrinktas meras yra savivaldybės tarybos narys, jos pirmininkas ir savivaldybės vadovas.
Konstitucinis Teismas balandį paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai negalimi nepakeitus Konstitucijos. Jis taip pat pažymėjo, jog dalis tarybos narių negali turėti išskirtinių teisių, visų jų teisės – lygios. Šis nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.
Norint Seime priimti Konstitucijos pataisą, už ją du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai iš 141. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė nei trijų mėnesių pertrauka.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
STT nutarė nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl galimos korupcijos krašto apsaugoje8
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje. ...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
Nepavyko išrinkti naujo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko2
Opozicijos atstovams nedalyvavus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje, o Laisvės partijos frakcijos nariui Vytautui Mitalui nebalsavus, ketvirtadienį nepavyko išrinkti naujo pirmininko. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis8
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
G. Kniukšta traukiasi iš prezidento rinkimų2
Gintautas Kniukšta nedalyvaus šalies prezidento rinkimuose. ...
-
Premjerė teigė norinti pamatyti įslaptintą Seimo komisijos medžiagą2
Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad prieš apsispręsdama, ar palaikyti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusios komisijos išvadas, norėtų susipažinti su jos surinkta, bet įslaptinta medžiaga. ...
-
Į prezidentus kandidatuojantis D. Žalimas VRK pateikė per 22 tūkst. rinkėjų parašų1
Prezidento posto siekiantis Dainius Žalimas ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 22 tūkst. jo kandidatūrą remiančių rinkėjų parašų. ...
-
NATO pulkininkas P. Nielsenas: Lietuva niekada nebus viena, čia saugu gyventi41
Narystės NATO dvidešimtmetį mininti Lietuva yra saugi vieta gyventi ir priklausydama Aljansui ji niekada nebebus viena, sako NATO pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje vadas pulkininkas Peteris Nielsenas. ...
-
V. Fiodorovas teigia esąs pavargęs nuo Darbo partiją lydinčių skandalų: galbūt laikas pasileisti1
„Darbiečių“ frakcijos Seime seniūnas Viktoras Fiodorovas teigia esąs pavargęs nuo Darbo partiją nuolat lydinčių skandalingų istorijų. Todėl politika teigia turįs partijai pasiūlymą „pasileisti“. ...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...