Per slaptą balsavimą už jo kandidatūrą buvo 107 Seimo nariai, prieš 19, susilaikė dešimt, sugadintas vienas balsavimo biuletenis.
„Mane įpareigoja darbuotis, telkti, ieškoti kompromisų, suburti mus visus darbui vardan Lietuvos“, – po balsavimo sakė S. Skvernelis.
„Noriu padėkoti savo šeimai, mamai, žmonai, vaikams. (...) Ir, aišku, šalies gydytojams, ir Dievui už tai, kad aš galiu čia stovėti, už tai, kad prieš penkerius metus įveikiau didžiausią savo gyvenimo iššūkį“, – kalbėjo jis.
Mane įpareigoja darbuotis, telkti, ieškoti kompromisų, suburti mus visus darbui vardan Lietuvos.
Dėl S. Skvernelio paskyrimo parlamento vadovu sutarta valdančiąją koaliciją sudariusių Lietuvos socialdemokratų partijos, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ ir „Nemuno aušros“ sutartyje.
Prieš balsavimą konservatorius Mindaugas Lingė sakė, jog kadenciją baigusi Viktorija Čmilytė-Nielsen Seimo pirmininko kartelę iškėlė aukštai. Jis teigė nežinantis, ar S. Skverneliui pavyks geriau, tačiau prabrėžė, kad lengva nebus.
„Nuo pirmininko laikysenos priklausys, kaip prisiminsime šį Seimą, ar grįš oponentų persekiojimas, nuolatiniai laikinųjų komisijų tyrimai, smaugiantys opoziciją, ar žiniasklaidos laisvė vėl netaps atakų taikinių, jei negražiai rodys, ar trukdyti pradės posėdžių įrašai, ar diskusijų lygis netaps nuolatiniais užpypsinimais per žinių laidas“, – kalbėjo jis.
Liberalas Eugenijus Gentvilas taip pat prieš balansavimą sveikindamas sakė, jog būdamas premjeru S. Skvernelis sugebėjo dirbti su opozicija.
Demokratas Linas Kukuraitis pastebėjo, jog naujasis Seimo pirmininkas ne kartą įrodė sugebėjimą vadovauti šaliai, sėkmingai įgyvendinimo įvairias reformas, laikosi principų ir vertybių. Pasak jo, esant dabartinei geopolitinei situacijai, susipriešinimui, Seimas privalo atstovauti visos tautos balsą.
J. Elinsko/ELTOS nuotr.
„Esminiams iššūkiams įveikti, siekti darnos visuomenėje ir nuosekliai plėsti žmonių gerovę, Seimas turi išsirinkti tokį lyderį, kuris gali demonstruoti aiškią provakarietišką lyderystę, gebėjimus apjungti įvairias nuomones, ginti demokratijos ir teisingumo principus bei dirbti visų piliečių labui“, – kalbėjo jis.
1970 metais Kaune gimęs S. Skvernelis baigė Kapsuko (dabar – Marijampolė) Jono Jablonskio vidurinę mokyklą, 1994 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete įgijo automobilių ir automobilių ūkio specialybę bei mechanikos inžinieriaus kvalifikaciją, po dviejų dešimtmečių Mykolo Romerio universitete gavo teisės magistro laipsnį.
1994 metais S. Skvernelis įsidarbino Lietuvos policijos akademijoje, dėstė Profesinės taktikos katedroje, po ketverių metų perėjo dirbti į Trakų policijos komisariatą, buvo Kelių policijos komisaras inspektorius. 1999 metais jis pradėjo dirbti Policijos departamente, vėliau tapo Lietuvos viešosios policijos biuro Kelių patrulių rinktinės komisaru, Lietuvos policijos eskortavimo rinktinės vadu, yra vadovavęs Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybai.
2008 metais S. Skvernelis tapo policijos generalinio komisaro pavaduotoju, o 2011 metais paskirtas visos Lietuvos policijos vadovu. 2014-aisiais po korupcijos skandalo atsistatydinus Alfonsui Dailiui Barakauskui, jis buvo paskirtas vidaus reikalų ministru.
Dirbdamas vidaus reikalų ministru S. Skvernelis laikėsi populiarumo viršūnėje ir dėl patikimiausio politiko vardo rungdavosi su prezidente Dalia Grybauskaite bei ministru pirmininku Algirdu Butkevičiumi.
Jis kelis kartus atsidūrė dėmesio centre dėl konfliktų su tuomete Seimo pirmininke Loreta Graužiniene – per atstovą spaudai parlamento vadovę jis yra pavadinęs „pilypu iš kanapių“, vėliau patarėjas tikino šią frazę sugalvojęs pats. S. Skvernelis taip pat yra pareiškęs, kad Seimo vadovė savo klausimais trukdė jam dirbti, Vilniaus policijai gaudant bėglį su Kalašnikovo automatu.
2016-aisiais S. Skvernelis su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pateko į Seimą, tapo ir premjeru. Tačiau 2021 metais jis iš šios partijos išvedė bendražygius ir įkūrė partiją Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“.
Pirmojo vizito svarsto vykti į Baltijos valstybes, Lenkiją, Ukrainą
Naujai išrinktas Seimo pirmininkas S. Skvernelis sako pirmojo vizito svarsto vykti į Latviją, Estiją, Lenkiją arba Ukrainą.
„Yra pamąstymų įvairių, bet šiandien tikrai nenorėčiau pasakyti. (...) yra Baltijos valstybės, Lenkija, ta pati Ukraina“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė jis.
Anot jo, pagrindiniai vizitai, kurie galėtų daryti įtaką valstybės raidos krypčiai, turi būti suderinti tarp institucijų, politiko teigimu, lyderystė šiuo klausimu turi tekti prezidentui.
Jis taip pat pažymėjo, kad parlamentinės diplomatijos pagrindai jau padėti.
„Manau, kad su kolegomis šitoje srityje suteiksime ir Lietuvos žinomumą, Lietuvos vardą, stengsimės atstovauti Lietuvos interesui. Reikės padėti ir kitoms valstybėms. Rytų partnerystės šalys visą laiką buvo mūsų prioritetas. Jau nekalbu apie besąlygišką, pilną paramą Ukrainai, kovojančiai dėl savo laisvės“, – pažymėjo jis.
BNS žiniomis, iškart po išrinkimo S. Skvernelis telefonu kalbėjo su Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininku Ruslanu Stefančiuku. Pastarasis spalį lankydamasis Vilniuje sakė neabejojantis, kad naujoji valdžia tęs dabartinį Ukrainos palaikymą.
(be temos)
(be temos)
(be temos)