- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aktyvi narystė Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje (NATO), transatlantinių ryšių ir santykių su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis stiprinimas, aktyvi narystė Europos Sąjungoje, strateginė partnerystė su Baltijos šalimis, Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimas, geros kaimynystės santykių stiprinimas – tai Ilgalaikiai Lietuvos Respublikos Seimo tarptautinio bendradarbiavimo prioritetai, kurių sąrašą patvirtino trečiadienį posėdžiavusi Seimo valdyba.
Tarptautinio bendradarbiavimo prioritetų sąraše yra taip pat yra įrašyta parama Europos Sąjungos Rytų partnerystės šalių reformoms ir euroatlantinės integracijos siekiams, aktyvi parlamentinė veikla vykdant laisvės ir demokratijos sklaidą, aktyvus dalyvavimas tarptautinių organizacijų parlamentinio matmens veikloje, siekiant efektyvaus ir plataus Lietuvos interesų atstovavimo ir kuo didesnio Lietuvos atstovų, einančių organizacijų vadovų ir aukščiausiosios politinės grandies pareigūnų pareigas, skaičius.
Lietuvos Seimas taip pat deklaruoja ryšių su užsienio lietuvių bendruomenėmis ir organizacijomis stiprinimą.
Tarptautinio bendradarbiavimo prioritetais vadovaujamasi priimant sprendimus dėl Seimo narių dalyvavimo tarptautiniuose renginiuose ir susitikimuose.
Seimo valdyba Ilgalaikių Seimo tarptautinio bendradarbiavimo prioritetų sąrašui pritarė bendru sutarimu.
Siekia pasitelkti ir mokslo institutus
Seimas pavasario sesijoje ketina priimti Statuto pataisas, reglamentuojančias teisės aktų projektų ekspertinį vertinimą.
Trečiadienį posėdžiavusi Seimo valdyba pritarė tokioms Statuto pataisoms, kurias pristatė Seimo kanceliarijos Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis. Artimiausiu metu jas planuojama įregistruoti.
Statuto pataisų projekte siūloma nustatyti, kad įstatymo projekto numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvada galėtų būti užsakoma tik dėl įstatymo projekto poveikio ekonomikai, konkurencijai, valstybės finansams, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, žmogaus teisėms, kriminogeninei situacijai, korupcijos mastui, aplinkai, administracinei naštai, regionų plėtrai, reglamentuojamoms profesijoms ir kitoms teisinių santykių sritims. Siūloma, kad ekspertinio vertinimo būtų galima prašyti tik tuo atveju, kai įstatymo projektu numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius arba yra iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, ir įstatymo projekto iniciatoriai dėl reikalingų specialių ar mokslinių žinių trūkumo aiškinamajame rašte nėra pateikę išsamaus numatomo teisinio reguliavimo poveikio.
Beje, pagal šiuo metu galiojančias normas įstatymo projekto ekspertinio įvertinimo išvada yra gaunama Viešųjų pirkimo įstatymo nustatyta tvarka vykdant viešojo pirkimo procedūras.
Seimo nariai dažnai pastebi, kad dėl to išvados gavimas užtrunka, nėra tinkamai išnaudojami alternatyvūs ekspertinio vertinimo būdai – Seimo kanceliarijos padalinių ar valstybinių mokslinių tyrimų institutų kompetencija.
Todėl siūloma įstatymų projektų įvertinimui pirmiausia privalomai pasitelkti minėtus subjektus ir tik negavus jų ekspertinio teisės akto projekto įvertinimo skelbti viešą kvietimą teikti išvadas.
Taip pat Seimo Statute siūloma nustatyti, kad jeigu buvo gautos Seimo kanceliarijos padalinių ar valstybinių mokslinių tyrimų institutų išvados arba baigėsi viešo kvietimo teikti išvadas terminas, teisės akto projekto svarstymo procedūra būtų tęsiama, tokiu būdu užkertant kelią teisėkūros proceso vilkinimui.
Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma teigiamai vertina siūlomas Statuto pataisas, nes, anot jo, būtų išvengiama viešųjų pirkimų procedūrų, kas dabar užima daug laiko, o neretai neatsiranda nė vieno dalyvio.
„Būtų prasmingai išnaudojamos Seimo specialistų kompetencijos, taip pat mokslo institutų bei kitų biudžetinių institucijų, kur telkiasi ekspertai, potencialas. Taip pat būtų išlaikoma galimybė ekspertizės pareikalauti 1/5 Seimo narių, kas yra neabejotinai svarbu opozicijos atstovams“, – Eltai sakė J. Razma.
Beje, Seimo Etikos ir procedūrų komisija yra pasiūliusi Seimo valdybai sudaryti darbo grupę, kuri tobulintų teisės aktų projektų ekspertinio vertinimo procedūras.
Šiuo metu galiojančiame Seimo Statute yra nustatyta, kad jeigu įstatymo projektu siūloma iš esmės keisti teisinį reglamentavimą (nustatyti, pakeisti arba panaikinti teisės subjektų teises arba pareigas, formuluoti tam tikrų sričių reformos kryptis arba raidos strategiją) ir pagrindinis komitetas arba ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių (bet ne vėliau kaip 72 valandos po svarstymo pagrindiniame komitete pabaigos) paremia tokią iniciatyvą, nutarus pradėti projekto svarstymo procedūrą Seimo valdybos nustatyta tvarka užsakomas nepriklausomas ekspertinis teisės akto projekto įvertinimas.
Ekspertinė išvada yra teisės aktą lydintis dokumentas, pristatomas svarstymų komitetuose ir Seimo posėdyje metu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Liberalai inicijuoja gynybos forumą, diskutuos kaip finansuoti krašto apsaugą3
Valdančiajai koalicijai priklausantis Liberalų sąjūdis inicijuoja gynybos forumą, kuriame partijos nariai su ekspertais diskutuos dėl tvaraus gynybos finansavimo ir suformuos siūlymus Vyriausybei. ...
-
Prezidentas įvertino savo ir I. Šimonytės kadencijos klaidas: ji ne politikė31
Vertindamas savo ir premjerės Ingridos Šimonytės didžiausias klaidas, antrosios kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo, kad konservatorės užsispyrimas ne visada yra gera savybė. ...
-
G. Nausėda: ne paslaptis, kad Lietuvoje tebėra norinčiųjų formuoti teisėjų klanus4
Antrosios kadencijos poste siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvoje tebėra norinčiųjų formuoti vadinamuosius teisėjų klanus. ...
-
G. Nausėda: jei K. Navickas nesugebėtų atsakyti į klausimus, turiu teisę netvirtinti jo ministru3
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jeigu žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas nesugebėtų atsakyti į jam skirtus nepatogius klausimus, tuomet šalies vadovas gali netvirtinti jo Vyriausybėje, ministrų kabinetui grąžinus įgaliojimus po pr...
-
Prezidentas sako, kad praktiškai visi Vyriausybės ministrai turėtų pasitempti7
Šalies vadovas Gitanas Nausėda sako turintis priekaištų ne vienam šios Vyriausybės ministrui, tačiau pažymi, jog pastabas ketina išsakyti tik po prezidento rinkimų. ...
-
G. Nausėda apie vienos lyties porų santykių reglamentavimą: padarykime tai gerbdami Konstituciją13
Antrosios kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad visuomenei dar trūksta tolerancijos vienos lyties porų atžvilgiu. Šalies vadovas akcentuoja, kad šių porų santykius reikia reglamentuoti, tačiau, pasak jo, tai turi b...
-
G. Nausėda: „užsienio agentų“ įstatymas neigiamai paveiktų Sakartvelo eurointegraciją10
Priimtas vadinamasis „užsienio agentų“ įstatymo projektas neigiamai paveiktų Sakartvelo eurointegracijos procesą, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
LLRA-KŠS surinko reikiamus parašus dalyvauti EP rinkimuose4
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) surinko reikiamus parašus dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose, pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). ...
-
Seime skinasi kelią iniciatyva dėl jaunimo darbuotojo profesijos įteisinimo4
Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija pritarė parlamento pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen iniciatyvai oficialiai įteisinti šiuo metu įstatymu nereglamentuotą jaunimo darbuotojų profesiją. ...
-
EŽTT: Lietuva neužtikrino A. Sacharuko teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) tenkino buvusio parlamentaro Aleksandro Sacharuko skundą prieš Lietuvą, kad valstybė neužtikrino jam nešališko ir nepriklausomo teismo. ...