Ar tai yra žingsnis į teisingesnę ir pigesnę sveikatos sistemą, ar pavojingas eksperimentas žmonių sveikatos sąskaita? Ar tai sumažins eiles? Kokios jo bus pasekmės? Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ diskutuoja Seimo narė, liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen (toliau – V. Č. N.), Seimo vicepirmininkė, socialdemokratė Orinta Leiputė (toliau – O. L.), gyvybės mokslų teisės ekspertas Andrej Rudanov (toliau – A. R.), Lietuvos gydytojų sąjungos vadovas Liutauras Labanauskas (toliau – L. L.).

– Ką šis Seimo sprendimas reiškia žmonėms?

– O. L.: Žmonės turės daugiau aiškumo, o sistema taps skaidresnė. Pasitaikydavo ne vienas atvejis, kai už jau apmokėtas paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) pacientui tekdavo susimokėti papildomai net nesuvokiant, kodėl. Niekas to nepaaiškindavo. Kaip buvo valstybės apmokamos paslaugos, taip ir lieka; mokamos paslaugos taip pat išlieka. Medicininę priemonę, reikalingą paslaugai atlikti, pacientas galės pasirinkti, jeigu jo netenkins pasiūlytas variantas. Už nemedicinines paslaugas taip pat bus galima susimokėti pagal aiškiai nustatytą tvarką – ar tai būtų papildoma palata, ar lydintis asmuo, liekantis nakčiai, ar papildomas maitinimas.

– Vadinasi, privati įstaiga už bazines paslaugas turi iš paciento nieko neprašyti?

– O. L.: Tik tuo atveju, jeigu privati gydymo įstaiga yra sudariusi sutartį su ligonių kasomis. Yra privačių įstaigų, kurios, sudariusios tokias sutartis, teikia paslaugas, tačiau yra ir tokių, kurios jų nesudaro ir už visas paslaugas ima mokestį iš pacientų. Žmogus, kreipdamasis pagalbos į šeimos gydytoją, paprastai žino, ar jo gydymo įstaiga turi sutartį su ligonių kasomis – tokia informacija jam būna pateikiama.

– Ar ši sistema bus skaidresnė?

– V. Č. N.: Manau, kad sistema nebus skaidresnė. Paslaugos brangs ir didės eilės. Žinoma, to nepamatysime per dieną, kadangi įstatymas įsigalioja kitų metų gegužės 1-ąją, bet medicinos įstaigos ir patys medikai jau ims ruoštis šiai naujai tvarkai.

Žvelgiant iš žmogaus perspektyvos – ar tai būtų pacientas, ar medikas – matau daug minusų ir tik pavienius, neesminius pliusus. Šiandien žmogus gali prisimokėti už paslaugą: dalį dengia PSDF, dalį sumoka pats. Viduriniosios klasės žmogus, turintis šeimą, vaikus, paskolą, gali sau leisti greičiau gauti reikiamą sveikatos priežiūros paslaugą, išspręsti problemą, patekti pas gydytoją ir neapkrauti eilių viešosiose įstaigose, kuriose jos ir šiuo metu pakankamai ilgos.

Pagal naują tvarką tokios galimybės nebeliks, nes reikės mokėti pilną kainą. Matau didesnį išsisluoksniavimą ir didesnes eiles viešosiose įstaigose. Vienintelis teiginys, kad eilės mažės, neturi jokio pagrindo. Nors Liberalų frakcija siuntė daug užklausimų Sveikatos apsaugos ministerijai, kad pagrįstų savo teiginį duomenimis, atsakymų negauta.

Medikų bendruomenės nuomonės apie tai negirdime, priešingai – girdime pagalbos šauksmą ir nerimo balsus.

Medikų bendruomenės nuomonės apie tai negirdime, priešingai, girdime pagalbos šauksmą ir nerimo balsus.

Kyla klausimas: ar medikai ims migruoti iš privačių įstaigų, kurių dalis gali mažinti paslaugų kiekį ar net užsidaryti, į valstybines įstaigas, kur padaugėtų darbuotojų? Medikų bendruomenės nuomonės apie tai negirdime, priešingai – girdime pagalbos šauksmą ir nerimo balsus. Medikai pabrėžia, kad ne tik apmokėjimas, bet ir darbo aplinka lemia jų pasirinkimus. Ypač tai aktualu jauniesiems gydytojams, rezidentams, kurių balsas svarbus – jie yra laukiami ir kitose Europos šalyse. Mes žinome, kaip aukštai vertinami mūsų medikai.

Mano baimė – kad medikų migracija didės, paslaugų kokybė negerės, o gydymo kaštai pacientui didės. Dalies pacientų, negalinčių laukti ilgesnėse eilėse, teks sumokėti gerokai daugiau nei tuo metu, kai priemokos buvo leidžiamos.

Visa „Žinių radijo“ laida – įraše:

– Kaip vertinate opozicijos nuogąstavimus, kad bus blogiau?

– O. L.: Blogiau būti negali, nes eilės buvo ir tebėra didžiulės, nepaisant praėjusios kadencijos valdančiųjų projektų, kurie turėjo spręsti šį klausimą. Norėčiau kalbėti ne apie praeitį, o apie sveikatos paslaugų prieinamumą kiekvienam žmogui – ne tik tam, kuris gali prisimokėti, bet kiekvienam ir visų ligų atvejais. Tai apima pirminę sveikatos priežiūrą, antrines konsultacijas, o jeigu prireikia – ir tretines paslaugas. Tai vienas iš kompleksinių žingsnių, nes medikų trūkumas yra problema ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.

– Kaip tai paveiks pacientą?

– A. R.: Žvelgiant iš paciento pusės, reikia akcentuoti kelis dalykus. Iki Seime priimto pakeitimo tiek viešosiose, tiek privačiose įstaigose pacientas galėjo gauti PSDF apmokamas paslaugas, taip pat galėjo gauti pilnai mokamas paslaugas arba prisimokėti. Tai reiškia, kad dalis pinigų buvo mokama iš PSDF, o dalį prisimokėdavo pats pacientas.

Dabar Seimas priėmė sprendimą, kad nuo kitų metų pavasario ši tvarka keičiasi. Už nemedicinines paslaugas pacientas galės susimokėti, už medicinos priemones taip pat galės prisimokėti, tačiau už paslaugas prisimokėjimo galimybės nebelieka. Tai reiškia, kad paslaugos taps arba visiškai PSDF finansuojamos, arba bus 100 proc. mokamos pacientui.

– Tai žmonėms į gerą ar į blogą?

– L. L.: Senjorai, turintys daugiau lėtinių ligų, kiti nedarbingi žmonės dažniausiai rikiuojasi valstybinėse įstaigose. Kadangi jie negali susimokėti, sudaro eiles. Dabar, jei privati įstaiga norės dirbti su ligonių kasomis ir kasos kontroliuos šią situaciją pagal naują įstatymo pakeitimą, pacientai galės registruotis pas specialistus ir į privačias įstaigas nemokamai, valstybės finansuojama tvarka. Tokiu atveju eilės turėtų tolygiau pasiskirstyti, ir nereikėtų laukti pusmečio ar dešimt mėnesių.