- Karolis Montvila, Edita Šileikė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kaune išrinktas Seimo narys Lauras Stacevičius įžūliai buldozeriu stumiamu daugiabučių namų valdymo įstatymu užsitraukė pastatų savininkų nemalonę, tačiau pats politikas kritikos nepripažįsta.
Prarado savitvardą
Negana to, bendrijų pirmininkai neslepia, kad būta audringų susitikimų su L.Stacevičiumi, o per vieną jų Vilniuje politikas nesugebėjo susivaldyti. "Prašau pagarbos, žmogau, tu rėkiantis, aš esu Seimo narys, aš galiu teikti, ką noriu", – 15 min. portalas skelbė, kaip susirinkusiesiems rėžė Seimo narys.
Daugiabučių valdymą reglamentuojančio įstatymo projektą dar spalio 16 d. Seime registravo parlamentarai "valstiečiai" Lauras Stacevičius ir aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Tačiau kuluaruose kalbama, kad labiausiai prie įstatymo projekto prisidėjo Aplinkos ministerijos Būsto skyriaus vyresnysis patarėjas Ramūnas Šveikauskas ir keletas jo kolegų.
Aplinkos ministerijos klerkų rengtą prieštaringai vertinamą įstatymo projektą bandyta prastumti, išvengiant derinimo su įvairiomis institucijomis. Prie to prisidėjo ir pats ministras K.Mažeika.
Kyla įtarimų, kad tokiu būdu šį projektą Aplinkos ministerijos specialistai siekia prastumti ne savo, o tautos išrinktųjų rankomis.
Pradėjus domėtis, kaip buvo rengiamas daugiabučių namų valdymo įstatymo projektas, ėmė aiškėti, kad Seimo narys jį pateikė apeidamas būtinas procedūras. Pagal įprastinę praktiką, ministerijos parengtas įstatymo projektas pirmiausia turėtų būti pasiekti Vyriausybę ir jau pastaroji jį teiktų arba ne Seimui. Tačiau šis kelias yra gerokai ilgesnis, nes Vyriausybės nutarimu, Seimui teikiami įstatymų projektai turi būti derinami su daugeliu valstybės institucijų ir visuomenės grupių. Nors toks procesas trunka ilgiau, tačiau Seimą pasiekia geresnės kokybės įstatymo projektai.
Sukėlė chaosą
Dėl itin didelės skubos pateikti šį įstatymo projektą, apeinant galiojančias procedūras, Seimo Antikorupcijos komisija kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją. Mat paaiškėjo, kad keli Aplinkos ministerijos tarnautojai galimai neteisėtai darbo metu rengė projekto nuostatas ir teikė jas Seimo nariui L.Stacevičiui.
"Ne kartą kritiškai pasisakiau dėl to chaoso, kuris atsiranda, kai pusiau parengtą ministerijos projektą pasičiumpa koks Seimo narys ir registruoja savo vardu. Tas projektas prastai atrodo ir teisiškai. Nebūna reikalingų išvadų, kurios atsiranda, kai praeinamos Vyriausybės numatytos procedūros. Ministerijų specialistai neturėtų būti Seimo narių aptarnautojai. Ir šį projektą rengė Aplinkos ministerijos specialistai, bet statistikoje matysis, kad tai esą Seimo nario L.Stacevičius įdirbis. Tai tikrai nėra normalu. Tikiuosi, kad bent jau skubotai šis projektas nebus svarstomas, nes girdėti kritiškų balsų dėl jo turinio", – kritikos negailėjo Seimo narys konservatorius Jurgis Razma.
J.Razma pastebi, kad ministerijų specialistai neturėtų būti Seimo narių aptarnautojai.
Įstatymo problemų lavina
L.Stacevičiaus brukamas daugiabučių namų valdymo įstatymas piktina ne tik politikus, bet ir daugiabučių namų savininkus. Šiaulių daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos prezidentė Virginija Remeikienė viešai nuogąstavo, kad įstatyme yra nemažai nuostatų, kurių įgyvendinimas – fiziškai neįmanomas.
Jos teigimu, jei įstatymas bus priimtas, niekas iš viso nenorės steigti bendrijų, o dėl biurokratinių procedūrų jų valdymas taptų sudėtingas, lėtas ir brangus.
"Jei kažkoks stovas supuvo ir reikia jį keisti, dabar gali tai padaryti už tūkstantį. Įsigaliojus naujam įstatymui, reikėtų paslaugas pirkti per CPO (Centrinė perkančioji organizacija – red.past.). Tam reikia parengti dokumentus, automatiškai viskas brangsta, o dar už tokią kainą niekas ten vienkartinio darbo nepirks.
Negana to, reikėtų, kad darbams pritartų absoliučiai visi namo gyventojai. Jei bent vienas nesutiktų, pirmininkui tektų mokėti iš savo kišenės. Nebus pirmininkų, kurie norės už viską mokėti patys", – "Kauno dienai" piktinosi V.Remeikienė.
Be to, įstatymo projekte numatyta, kad pakaktų vos keleto skundų ir savivaldybės galėtų bausti bei nušalinti nuo darbo administratorius, bendrijų pirmininkus. Tai, anot V.Remeikienės, jau visiška nesąmonė ir absurdas.
"Šis įstatymas yra labai ydingas. Jį kūrė žmonės, kurie absoliučiai nieko nesupranta apie daugiabučių valdymą. Niekada nebus tvarkos, jei bus anarchija. Šis įstatymas yra tokia nesąmonė, kad net nežinau, kaip ją pavadinti. Tik dabar bus sudaromos darbo grupės, kurios turėtų analizuoti įstatymo projektą. Bet nuo to reikėjo pradėti, o ne buldozeriu stumti įstatymą. Pagal naujojo įstatymo projektą mes jaučiamės ne savo namų šeimininkais, o įkaitais", – tęsė Šiaulių daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos prezidentė.
939-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos vadovas Juozas Pukanasis rėžė, kad priėmus naują įstatymą visi pirmininkai padės pareiškimus, privatūs administratoriai atsisakys dirbti, o daugiabučių priežiūrą ištiks krachas. Jis neatmeta ir blogiausio scenarijaus – neprižiūrimi daugiabučiai paprasčiausiai ims griūti.
"Jei sugestų koks boileris, pagal naują tvarką kol viską surastum ir atliktum procedūras, namas užšaltų. Be to, jei koks pirmo aukšto gyventojas nesutiks mokėti už stogo remontą, reikės mokėti pirmininkui. Tai joks pirmininkas nenorės atlikti jokių darbų, nes reikės jam pačiam už viską mokėti. Namai bus visai nugyventi", – kolegei antrino J.Pukanasis.
Kam tai naudinga?
Lietuvos Būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis sako, kad įstatymo rengėjai skrajoja padebesiais ir nieko nenutuokia apie sudėtingą daugiabučių namų priežiūrą. Kita vertus, anot J.Antanaičio, tai nelabai stebina, nes įstatymo autoriumi prisistatantis L.Stacevičius pagal išsilavinimą yra veterinaras.
J.Antanaičiui taip pat kelia įtarimų ir skubotas L.Stacevičiaus noras ne pagal galiojančias procedūras prastumti naują įstatymą. Toks skubėjimas, anot jo, kelia pagrįstų įtarimų ir klausimų – kieno interesams atstovauja įstatymo rengėjai?
"Aplinkos ministerija – pagrindinė institucija, atsakinga už valstybės politikos įgyvendinimą ir koordinavimą teritorijų planavimo, statybos, gyventojų aprūpinimo būstu, butų ir komunalinio ūkio paslaugų srityse. Ji turėtų teikti pasiūlymus Vyriausybei, o ne Seimo nariui, kaip yra šiuo atveju. Kadangi viso šito nėra, kyla klausimas, kam visa tai naudinga", – retoriškai klausė J.Antanaitis.
Šis įstatymas yra labai ydingas. Jį kūrė žmonės, kurie absoliučiai nieko nesupranta apie daugiabučių valdymą.
Pinigai už tylėjimą
Pats L.Stacevičius viename paskutinių susitikimų su bendrijų pirmininkais ir vartotojų teisių gynėjais gynėsi, kad tikrai nesistengia buldozeriu stumti įstatymo. Tokia politiko pozicija salėje sukėlė šurmulį ir juoko bangą. Tiesa, L.Stacevičius publikai skolingas neliko. "Aš esu Seimo narys, aš galiu teikti, ką noriu", – atrėžė susirinkusiems politikas.
Įdomu tai, kad politikos naujokas L.Stacevičius ilgą laiką nuo kadencijos pradžios buvo vadinamas vienu iš dviejų tyliausių Seimo narių. Mat per pirmąjį savo darbo Seime pusmetį jis nė sykio viešai nekalbėjo iš tribūnos. Tiesa, kur kas sėkmingiau jam sekėsi tvarkytis su parlamentinei veiklai skirtomis lėšomis.
Per pirmus kadencijos metus L.Stacevičius išleido beveik visus parlamentinei veiklai skirtus pinigus – 9 867 eurus. Transporto priemonės eksploatavimas, techninė priežiūra, remontas politikui kainavo 2 836 eurus, dar daugiau nei 2 tūkst. eurų jis išleido suvenyrams.
Semti pinigus iš valdiško aruodo L.Stacevičius neatsisakė ir pirmąjį šių metų ketvirtį, kai per tris mėnesius kanceliarinėms ir kitoms darbo reikmėms jis išnaudojo visą tam maksimalią skiriamą sumą – 2,8 tūkst. eurų.
Komentaras
Lauras Stacevičius
Seimo narys
Jau beveik du mėnesius viskas vyksta ir esame gerokai pažengę į priekį. Jau ir Etikos komisija apsvarsčiusi, ir antikorupcinis vertinimas yra, svarstyta ir Seimo valdyboje. 2017 m. kreipiausi į Aplinkos ministeriją ir sužinojau, kad ji irgi planuoja ruošti įstatymo projektą, tad sujungėme jėgas, rengėme gal penkis susitikimus su įvairiomis grupėmis. Visas įstatymo projektas buvo planuotas teikti per ministeriją, bet Seimo kontrolieriai apskundė ministeriją, kad yra vilkinamas projektas ir jis neįtrauktas į Vyriausybės programą, todėl buvo priimtas sprendimas registruoti jį per Seimo narius, kad šis klausimas būtų sprendžiamas. Nenorėjome nuvilti gyventojų lūkesčių. Projektas nėra baigtas. Šiuo metu gautos 95 Teisės departamento pastabos, į jas bus atsižvelgta.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas JAV gynybos srities įmones pakvietė investuoti Lietuvoje5
Antradienį krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas Jungtinių Valstijų (JAV) gynybos srities įmones pakvietė investuoti Lietuvoje. ...
-
A. Bilotaitė sako nesulaukusi aiškaus atsakymo iš prokuratūros dėl G. Nausėdos veiksmų8
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako nesulaukusi iš Generalinės prokuratūros aiškaus atsakymo, ar prezidentui Gitanui Nausėdai pirmajam pranešus apie Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą, tai nepakenkė ikiteisminiam tyrimu...
-
G. Nausėda apie etikos sargų išvadą dėl VSD komisijos: tuščiu baku toli nenuvažiuosi7
Seimo etikos sargams konstatavus, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusi laikinoji komisija pažeidė kelis įstatymus ir procedūras, prezidentas Gitanas Nausėda kartoja, jog šios komisijos tikslas buvo jį dis...
-
G. Nausėda kirto A. Bilotaitei: melo kojos – trumpos24
Reaguodamas į Generalinės prokuratūros išaiškinimą dėl vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės kreipimosi, prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad „melo kojos trumpos“. Šalies vadovas taip pat ragina dėl jo pasisak...
-
V. Čmilytė-Nielsen apie sprendimą dėl VSD pranešėjo komisijos: kai kurios išvados verčia šyptelėti3
Dalis Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) išvadų dėl Seimo specialiosios tyrimo komisijos, tyrusios Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją, padarytų pažeidimų verčia šyptelėti, sako Seimo pirmininkė. ...
-
Siekis į karo technikos įsigijimus įtraukti Lietuvos įmones įveikė Seimo komiteto barjerą1
Seimo Ekonomikos komitetas bendru sutarimu pritarė Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo projektui, kuriuo siekiama nuo liepos į valstybės vykdomus karinės technikos įsigijimus įtraukti Lietuvos įmones ir netaikyti viešųjų pirkimų reikalavim...
-
A. Armonaitė susitikime su JK ministru aptars glaudesnį bendradarbiavimą gynybos srityje9
Jungtinėje Karalystėje (JK) viešinti ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė susitikime su šios šalies pramonės ir ekonominio saugumo ministru Alanu Maku aptars Ukrainos atstatymo ir glaudesnio dvišalio ekon...
-
Teismas: apie komiką O. Šurajevą komentavusi A. Širinskienė nepadarė pažeidimo
Regionų administracinis teismas antradienį paskelbė tenkinantis parlamentarės Agnės Širinskienės skundą ir panaikinantis Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) sprendimą, kuriuo buvo nutarta, kad apie komiko Olego Šurajevo pareigas &...
-
I. Vėgėlė apie santykius su Baltarusija: neturėsime kitokios išeities85
Kandidatas į prezidentus Ignas Vėgėlė sako pasigendantis aiškios Lietuvos strategijos santykių su Baltarusija atžvilgiu. Jis mano, kad Vilnius turėtų siekti, jog Baltarusija išliktų buferine zona tarp Lietuvos ir Rusijos. Todėl advokata...
-
Prezidento patarėjas ragina diskutuoti apie branduolinį atgrasymą: dabar yra tinkama vieta ir laikas13
Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys tikina, kad prasidėjusios diskusijos dėl branduolinių ginklų dislokavimo Lenkijoje yra reikalingos. Anot jo, tą skatina pasikeitusi Rusijos laikysena regione. ...