Seimo tyrimų komisijos darbus baigs dar pavasario sesijoje

A. Širinskienė: tyrimas galėtų būti baigtas jau gegužės pradžioje

Dar praėjusių metų pabaigoje Seimas iki balandžio 30 d. pratęsė parlamentarės Agnės Širinskienės vadovaujamos galimą neteisėtą įtaką ir poveikį Lietuvos politikams tiriančios Seimo laikinosios komisijos darbą. A. Širinskienė Eltai teigė, kad komisijos darbas jau nebus pratęsinėjamas, bet sunkumų užbaigti tyrimo išvadas sukelia dėl koronaviruso paskelbtas karantinas. Pasak jos, dėl to kai kurios institucijos vėluoja pateikti medžiagą.

„Vakar iš mūsų adresatų, kurių prašėme pateikti medžiagą, gavome prašymą, kad data (informacijos pateikimo. – ELTA) būtų nukelta iki karantino pabaigos. Mes, žinoma, tokios galimybės nesuteikėme ir duosime mažesnį laiką. Dar nesitariau su kolegomis, nes šiuo metu tai nėra prioritetas tyrimų komisijos. Be abejo,, reikės sėsti ir kalbėti, nes išvada jau yra rašoma. Bet medžiagos dar kai kurios trūksta, pavyzdžiui, „Klaipėdos nafta“ prašo terminus pratęsti, nežinau, ką darysime“ , – Eltai sakė A. Širinskienė.

Pasak parlamentarės, jeigu būtų jos valia, tyrimas tikrai jau būtų pabaigtas iki gegužės pradžios.

„Aš manau, kad įmanoma pabaigti iki gegužės pradžios, kaip ir yra numatyta komisijos darbe. Bet, kaip ir sakiau, neturime kai kurių atsakymų, nes visi sako, kad sėdi karantine ir savo archyvų negali pažiūrėti, bet, kaip ir minėjau, šioje krizėje, kuri yra dabar ir pasaulinėje krizėje, tai patikėkite, tyrimų komisijos – tikrai ne prioritetas šiai valdžiai. Šiai valdžiai dabar prioritetas – žmonių gelbėjimas“, – teigė ji.

Komisija tiria suinteresuotų asmenų ar jų grupių galimai darytą neteisėtą įtaką ir poveikį šalies politiniams procesams, rinkimų eigai, parlamentinių koalicijų formavimui, parlamentinių frakcijų, atskirų politikų darbui, partijų ir visuomeninių judėjimų veiklai ir finansavimui. Komisija taip pat turi ištirti suinteresuotų asmenų galimai darytą neteisėtą įtaką ir poveikį teisėkūros procesui.

Opozicija nuo pat tyrimo komisijos atsiradimo stipriai kritikavo tiek pačią komisiją, tiek A. Širinskienę. Pasak jos, A. Širinskienės komisija nesilaiko Konstitucijoje įtvirtintų teisių, piktnaudžiauja Seimo suteiktais įgaliojimais, tampa politinio spaudimo ir nesąžiningos konkurencijos įrankiu, nukreiptu prieš politinius oponentus. Tokiu būdu, opozicijos teigimu, pažeidinėjami teisės aktų reikalavimai bei diskredituojamas visas Seimas, kaip demokratinė institucija.

V. Ąžuolas: turime pagaliau užbaigti krizės tyrimą

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK), atlikęs 2008-2009 metų ekonominės krizės priežasčių tyrimą, savo išvadas jau pristatė spalio pabaigoje. Deja, BFK paskelbtos išvados taip Seimo posėdžių salės ir nepasiekė. Vis dėlto BFK pirmininkas Valius Ąžuolas viliasi, kad išvados Seimo salėje bus patvirtintos dar pavasario sesijoje.

„Komitetas darbą užbaigė, planavome, kad posėdžių salę pasieks kovo mėnesį, kuomet ir prasidėjo pavasario sesija. Bet kadangi užpuolė visi karantinai, tai todėl ir pasistūmėjo krizės tyrimo patvirtinimas. Komitetas antradienį patvirtino darbų programą, ir krizės tyrimas taip pat įtrauktas, todėl mes jį turime patvirtinti Seime“, – Eltai sakė V. Ąžuolas.

V. Ąžuolo teigimu, Seimo salę tyrimo išvados turėtų pasiekti balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje.

„Seime stengėmės į darbotvarkę dėti tuos degančius klausimus, kurių reikia skubiai ir greitai. Kuomet tuos klausimus sudėsime, kuomet jau atsistosime į vėžes, tuomet ir pabaigsime, ir patvirtinsime. Aš įsivaizduoju, kad per mėnesį turėtume patvirtinti, nes darbas yra padarytas ir jį reikia užbaigti“ , – teigė jis.

ELTA primena, kad krizės tyrimą neigiamai vertino dauguma opozicijos atstovų, nes, pasak jų, tyrimas buvo susijęs su 2019 metų Prezidento rinkimų kampanijomis. Jie teigė maną, kad tyrimas siekia diskredituoti konservatorių į prezidentus keltą buvusią finansų ministrę Ingridą Šimonytę bei tuomet dar kandidatą į prezidentus Gitaną Nausėdą. Taip pat, pasak opozicijos, krizės tyrimas buvo konkrečiai nutaikytas ir į Stasio Jakeliūno asmeniškai nemėgstamą Lietuvos banko vadovybę bei buvusią šalies vadovę Dalią Grybauskaitę.

Tikisi, kad kitą savaitę Seimą pasieks apkaltos iniciatyva I. Rozovai

Vienas iš apkaltos iniciatorių konservatorius Laurynas Kasčiūnas teigia, kad, nepaisant koronaviruso situacijos, kitą savaitę dar kartą bandys į Seimo darbotvarkę įtraukti ir apkaltos iniciatyvą Seimo narei Irinai Rozovai.

L. Kasčiūnas primena, kad kovo 12 dieną Seimas išbraukė iš darbotvarkės apkaltos iniciatyvą, nes į Seimą dėl ligos neatvyko pati I. Rozova.

„Aš primenu, mes norėjome procesui jau startą duoti, bet jos nebuvo Seime. Nors nėra skelbiama, kad jai būtina dalyvauti, bet valdantieji ją vis tiek sugebėjo ištraukti iš tos situacijos ir šį klausimą išėmė iš darbotvarkės. (...) Suvokiame, kad pirmiausia reikia išspręsti visus pandemijos reikalus, bet natūralu, kad negalime leisti jai išsisukinėti iš situacijos, todėl turime pradėti procesą. Šio klausimo mes tikrai nepaliksime ir prašysime, kad klausimas atsirastų darbotvarkėje. Vis dėlto pakankamas Seimo narių skaičius kreipėsi“, – Eltai sakė jis.

Pasak jo, kitą savaitę bus bandoma klausimą įtraukti vėl į darbotvarkę.

„Seimas kol kas dirba, ir nėra jokios informacijos, kad Seimo darbas kis. Tai kitą savaitę mes tikrai bandysime šitą klausimą įtraukti į darbotvarkę“, – sakė L. Kasčiūnas.

Jei Seimas pritartų, būtų sudaryta Seimo specialioji tyrimo komisija, kuri ištirtų ir įvertintų siūlymų pradėti apkaltos procesą Seimo narei I. Rozovai pagrįstumą.

Ši komisija, kurią siūloma sudaryti iš 12 parlamentarų, taip pat parengtų išvadą, ar yra pagrindo pradėti apkaltos procesą.

Apkaltos iniciatoriai deklaruoja, kad sieks objektyviai ištirti bei teisiškai įvertinti, ar savo veiksmais Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narė I. Rozova šiurkščiai nepažeidė Konstitucijos ir nesulaužė Seimo nario priesaikos.

ELTA primena, kad dar praėjusių metų vasarą tyrimą dėl I. Rozovos iš pradžių buvo pavesta atlikti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. NSGK, išnagrinėjęs VSD pateiktą informaciją, kodėl nebuvo suteiktas leidimas I. Rozovai dirbti su slapta informacija, nusprendė kurti laikinąją Seimo tyrimų komisiją, kurioje bus aiškinamasi, ar jai gali būti pradėtas apkaltos procesas. Dėl I. Rozovos į nepatogius politinius ginčus įtraukė tiek Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį bei buvusį NSGK vadovą Vytautą Baką.

NSGK nesutapus parlamentarų nuomonėms dėl komisijos tikslingumo, opozicija, nelaukdama komiteto išvadų, sausį nusprendė rinkti Seimo narių parašus sudaryti apkaltos komisiją dėl parlamentarės Irinos Rozovos.