„Šiandien visi sutarėme komitete, kad mums reikėtų parengti tam tikras Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisas, kurios tą kandidatūrų derinimo neaiškumą užbaigtų“, – pirmadienį po URK posėdžio žurnalistams sakė jo pirmininkas konservatorius Žygimantas Pavilionis.

„Iš tikrųjų 30 metų veikė nerašyta tvarka, kuri, matyt, turi būti parašyta, kad pradėtų veikti. Tiek atrankos dalis, kuri buvo aprašyta tik vidiniuose ministerijos aktuose, tiek URK tvarka, tiek paties paskyrimo terminai“, – teigė jis.

Anot Seimo URK vicepirmininko „valstiečio“ Giedriaus Surplio, toksiški prezidento ir užsienio reikalų ministro santykiai atskleidė Diplomatinės tarnybos įstatymo spragas.

„Turime tokią paprotinės teisės situaciją, kai Diplomatinės tarnybos įstatyme nėra nurodyta, kokiu būdu ambasadorių kandidatūros atsiranda Užsienio reikalų komitete. Būtent šita spraga (...), kai susiklosto toksiški santykiai tarp užsienio reikalų ministro ir prezidento, gali kelti tokias patines situacijas“, – tvirtino parlamentaras.

„Įstatymo pataisos ir galėtų užkardyti kelią tokiems nesutarimams, įrašant į įstatymą terminą ir įrašant tvarką, kaip suderintos kandidatūros atkeliauja į URK“, – pabrėžė jis.

Pasak G. Surplio, įstatymo pataisos bus rengiamos drauge su Užsienio reikalų ministerijos, Prezidentūros atstovais, kad visi dėl jų sutartų ir vėliau laikytųsi.

Paskyrimai turi būti anksčiau

Ž. Pavilionio teigimu, pastaraisiais metais Lietuvoje susiklostė nenormali situacija, kai dekretas dėl naujo ambasadoriaus paskyrimo pasirašomas vidutiniškai likus 20 dienų iki naujų pareigų pradėjimo.

„Negali taip būti, kad žmonės prieš kelias dienas sužino, kur jie keliauja. Normaliose šalyse tai yra mažiausiai pusė metų, kada visi popieriai sutvarkyti ir ambasadoriai sėda mokytis kalbų, kas dar nemoka, ar susipažįsta su tomis šalimis“, – tvirtino Seimo komiteto vadovas.

Negali taip būti, kad žmonės prieš kelias dienas sužino, kur jie keliauja.

Anot jo, įstatymų pataisos reikalingos, kad ateityje būtų išvengta panašių situacijų, kai dėl institucijų nesutarimo naujų ambasadorių skyrimas įstringa.

„Čia nėra kalba apie šį ar kitą prezidentą. Visi prezidentai ir visos vyriausybės gali panašioje situacijoje atsidurti, jeigu nebus geranoriškumo. Manau, kad visų tikslas yra pabandyti tą sutarimą rasti“, – sakė Ž. Pavilionis.

Dabar Diplomatinės tarnybos įstatyme numatyta tik tai, kad diplomatinį atstovą užsienio valstybėje skiria prezidentas Vyriausybės teikimu, prieš tai kandidatūrą apsvarsčius Seimo Užsienio reikalų komitete ir gavus tos užsienio valstybės sutikimą priimti (agremaną). Detaliau skyrimo tvarka įstatyme nereglamentuota.

Prezidentūra negali siūlyti alternatyvų

URK pirmininkas pirmadienį vylėsi, jog Prezidentūrai ir Užsienio reikalų ministerijai dar iki pataisų priėmimo pavyks išspręsti naujų ambasadorių skyrimo klausimą.

Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio duomenimis, šiuo metu įšaldyta 13 Lietuvos atstovų skyrimas, tarp jų – ir Lenkijoje.

„Dabar visas įšaldymas, procedūrų neaiškumas nėra vien tai, kad čia kas nors nesusitarė. Tai yra visa diplomatinė sistema, kuri yra tokia įšale. Ir tai yra labai kenksminga“, – sakė jis.

Ministras tvirtino, kad URM dar pernai pateikė atrankas laimėjusių diplomatų kandidatūras G. Nausėdai, o klausimo sprendimas dabar įstrigęs Prezidentūroje.

„Formaliai nėra įvykę jokių diskusijų, kurias būtų galima traktuoti kaip kokias nors pastabas ar ne pastabas. Su prezidentu paskutiniai pokalbiai yra įvykę spalio mėnesį, kol kas daugiau nieko, ką būtų verta svarstyti, nėra buvę“, – pirmadienį žurnalistams teigė G. Landsbergis.

Tuo metu Prezidentūra tvirtina dar sausio 11 dieną pateikusi URM savo pastabas dėl kandidatūrų.

„Noriu pabrėžti, pagal Lietuvos Konstituciją, sąrašą, pavardes teikia Vyriausybė prezidentui“, – į klausimą apie Prezidentūros pastabas atsakė užsienio reikalų ministras.

Jo teigimu, Prezidentūra pagal Konstituciją neturi galimybių siūlyti alternatyvių kandidatūrų.

„Yra pateiktos mūsų pavardės, yra įvykęs URM konkursas, pavardės yra pateiktos, dalis tų pavardžių viešinama – tos-ne tos, tikslios-netikslios, yra gausybė informacijos, kuri yra triukšmas, lygiai tą patį pasakiau komitete: reikia grįžti į tą stadiją, kur URM pateikusi pavardes, ir tada žiūrime nuo ten, ar yra koks nors kelias į priekį, ar ne“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Padėtis pablogėjo po E. Bajarūno tyrimo

Anot jo, ambasadorių skyrimo tvarka veikė, kol URM nepradėjo tyrimo dėl ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno netinkamo elgesio su pavaldiniais ir pernai spalio viduryje sustabdė jo funkcijas bei iškvietė jį į Vilnių konsultacijoms.

„Pono Bajarūno atveju Prezidentūra įnešė sumaištį, ką jie atvirai teigė, kad liko nepatenkinti to klausimo sprendimu dėl vienokių ir kitokių priežasčių, nežinau kokių, ir praktiškai sustabdė visą ambasadorių paskyrimą“, – pareiškė G. Landsbergis.

Jis tvirtino nuo spalio mėnesio nesulaukiąs kvietimo susitikti su prezidentu aptarti ambasadorių klausimo, o bandymai šia tema kalbėti probėgšmais šalia kitų ar „tarpduryje“ esą netinkami.

Pernai gruodį V. Landsbergis viešai prabilo, kad naujo Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje skyrimas stringa Prezidentūroje.

Lietuva ambasadoriaus kaimyninėje valstybėje neturi nuo praėjusių metų rugsėjo pražios, kai baigęs kadenciją iš pareigų buvo atšauktas Eduardas Borisovas. Ambasadai šiuo metu vadovauja įgaliotoji ministrė Audronė Markevičienė.

Vėliau paaiškėjo, kad nesutariama dar dėl daugiau nei dešimties ambasadorių skyrimo.