Seimo vadovė: Lietuvos laisvės kelias – nepasiduoti kerštui, nesisavinti teisės teisti

Lietuvos laisvės kelias – nepasiduoti kerštui, ginti savo teisę į laisvę neprarandant žmogaus orumo, neatimant žmogiškumo iš kito, teigia Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Šeštadienį per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą Kovo 11-osios salėje Seime ji citavo poeto Justino Marcinkevičiaus žodžius, pasakytus 1991 metų sausio 16 dieną atsisveikinant su Sausio 13-osios aukomis Katedros aikštėje Vilniuje.

„Ne keršto šaukiasi mūsų širdys. Teisingumo šaukias, jeigu jis dar yra šiame pasaulyje. Žmogiškumo, jeigu jis dar visiškai nesutryptas. Tegu žino Nepriklausomybės priešai, kad savo tikėjime ir kovoje mes dar labiau sutvirtėjome, nes mūsų žuvusieji niekada neapleidžia mūsų, jie pasilieka kartu su mumis, jie paremia ne tik mus, jie paremia laisvę, teisingumą, demokratiją, visuotinius tiesos ir humanizmo principus“, – tuomet kalbėjo J. Marcinkevičius.

Ne keršto šaukiasi mūsų širdys.

„Čia mūsų kelias – nesusitapatinti su tais, kurie nori mus nugalėti, pavergti, sunaikinti. Nepasiduoti aklam kerštui, nepaversti nuoskaudos kriterijumi, nepasisavinti monopolinės teisės teisti. Ginti savo teisę į laisvę neprarandant žmogaus orumo, neatimant žmogiškumo iš kito“, – šeštadienį tvirtino Seimo pirmininkė.

Ji priminė liudytojų pasakojimus, kad 1991-ųjų sausio 13-ąją griaudėjant tankų pabūklams, žmonės bėgo link šaudančiųjų, o ne nuo jų.

„Pastatus gynę žmonės stengėsi kalbėti su kareiviais, mėgino įtikinėti, žiūrėjo į juos kaip į žmones, turinčius tėvus, brolius, seseris, pagaliau turinčius sąžinę, o ne vien kaip į rekrūtus, laikančius ginklą“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Anot jos, tokiu keliu Lietuva atėjo iki Kovo 11-osios, o šis ją atvedė į Šiaurės Aljansą ir Europos Sąjungą.

„Minėdami Sausio 13-ąją visada prisiminsime, kad laisvės keliu žengdami savo tikslą pasiekėme ir dėl tokių tarptautinių institucijų kaip Europos Parlamentas, ir tokių pasiaukojančių laisvės darbininkų kaip Petras Plumpa pastangų, ir Laisvės gynėjų, ir savo gyvybes sausio 13-ąją paaukojusių dėka“, – sakė Seimo pirmininkė.

Seimas yra nusprendęs 2023 metų Laisvės premiją skirti Europos Parlamentui ir neginkluoto pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyviui P. Plumpai.

Šeštadienį Lietuvoje minima Laisvės gynėjų diena, ja pagerbiami žuvusieji 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje.

Tuomet Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, apie tūkstantis buvo sužeista.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ozolas

Ozolas portretas
Ne jai spresti apie Lietuvos Laisves kelia.

Gincia

Gincia portretas
Jei prezidentas turėtų kietus kiaušus,šito seimo nebūtų.

Gincia

Gincia portretas
Nuo sausio 13pradedant šveskime valdžiažmogiu genocidininku tremtį.
VISI KOMENTARAI 43

Galerijos

Daugiau straipsnių