„Aš jau prieš tai sakiau: mes lauksime visų išvadų, pradedant Europos Komisijos išvada, kuri daro tyrimą, ir be jokios abejonės, manau, kad Venecijos komisijos išvada – juk čia skubos paprašyta yra tos išvados – mes jos tikriausiai sulauksime. Nereikės mums ilgai laukti, aš taip suprantu“, – pirmadienį po susitikimo su Venecijos komisijos delegacija žurnalistams sakė politikė.
Anot jos, susitikimas buvo dalykiškas, svečiai domėjosi nacionalinio transliuotojo finansavimo modeliu, planais keisti generalinės direktorės atleidimo iš pareigų tvarką ir parlamente taikyta skuba priimant įstatymo pakeitimą, palengvinantį vadovo atleidimą.
„Pasistengėme paaiškinti, kad suprastų visą kontekstą, nes žmonės atvažiavo, kurie tikrai nežino, ką reiškia gyventi Lietuvoje šiuo metu mūsų valstybėje, kai mes skiriame 5,38 proc. savo nacionalinio biudžeto gynybai ir pritrūkstame tų finansų, kad būtų nesudaryta galimybė mažinti institucijoms finansavimą. Ir kad (LRT biudžeto – BNS) iššaldymas – (...) sakykime, labiau rodantis, kad neturime jokių kėslų kėsintis į nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą“, – tvirtino R. Budbergytė.
Seimo vicepirmininkės teigimu, skuba įstatymui priimti aiškinta rudens sesijos pabaiga ir Valstybės kontrolės atliktu audito išvadomis.
„Argumentavome dėl to, kad yra Valstybės kontrolės išvados, rekomendacijos, dėl ko apskritai prasidėjo įstatymo pataisų rengimas ir nagrinėjimas, nes Valstybės kontrolės išvados buvo ir pastebėjimai tokie, kurie rodė, kad galiojanti išimčių kultūra nacionaliniam transliuotojui skatintų ieškoti skubių sprendimų, kurie vestų į patobulinimą“, – aiškino politikė.
Tačiau po kurio laiko ji teigė, kad Valstybės kontrolė vis dėlto nebuvo pagrindinė priežastis, lėmusi LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos keitimą.
„Noriu labai aiškiai pasakyti: mes darėme tas pataisas tikrai ne dėl to, kad Valstybės kontrolė padarė tą auditą. Jis buvo viena tik iš priežasčių, apie tai kalbėjome ir šiandien susitikimo metu. Todėl klausimas, ar Valstybės kontrolė pasakė, ką nors ar nepasakė, tai nėra susiję su mumis, kaip su įstatymo leidėju. Mes, kaip įstatymo leidėjas, galime turėti vieną apimtį, ją plėsti, galime mažinti, ką norime, tą galime daryti. Valstybės kontrolės rekomendacijas privalo įgyvendinti tas subjektas, kuriam jos yra skirtos“, – kalbėjo R. Budbergytė.
Ji tvirtino pabrėžusi, kad Lietuvai svarbu sulaukti atsakymų ir iš Europos Komisijos atsakymų, „kuri daro tyrimą, ar nėra valstybės pagalbos požymių finansavimo modelyje“.
Tuo metu Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Artūras Zuokas tikino, per susitikimą pažymėjęs, kad skuba siekiant priimti įstatymų pakeitimus, susijusius su direktoriaus paskyrimo pakeitimu, buvo klaida. Anot parlamentaro, tai komisijos nariams pripažino ir valdančiosios daugumos atstovai.
„Daryti vieną mažą pakeitimą, susijusį su direktoriaus priėmimo-atleidimo tvarka ir balsavimo principais, tikrai yra neteisingas ir nereikalingas (sprendimas – BNS). Tą pripažino šiandien ir valdančiosios daugumos atstovai susitikime su komisijos nariais“, – žurnalistams kalbėjo jis.
„Įstatymo paketas, kuris šiuo metu svarstomas bus darbo grupėje, tikrai bus daug didesnis. Jis apims ir valdysenos tobulinimą (...). Tikrai svarstomi siūlymai įvesti valdybą (...). Taip pat bus, be abejo, ir finansavimo klausimai svarstomi (...)“, – teigė politikas
Pasak jo, esamą situaciją komisija žada įvertinti iki kovo 7 dienos. A. Zuoko teigimu, ji vertins pirmąjį „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio pateiktą projektą, po jų sekusius socdemų pasiūlytus pakeitimus bei LRT finansavimo įšaldymą.
„Dėl lėšų užšaldymo, sakyčiau, argumentai labai jiems aiškūs ir tikrai suprantami“, – kalbėjo A. Zuokas.
Seime pirmadienį lankosi Venecijos komisijos delegacija, kuri aiškinasi galimą grėsmę žiniasklaidos laisvei, valdantiesiems siekiant palengvinti nacionalinio transliuotojo vadovo atleidimo iš pareigų tvarką.
Parlamente numatyti du susitikimai: vienas – su valdančiųjų atstovais, kitas – su opozicijos.
Kaip BNS informavo Užsienio reikalų ministerija, Venecijos komisijos delegaciją sudaro trys pranešėjai – Davidas Kaye (Deividas Kejis) iš JAV, Adele Matheson Mestad (Adelė Mateson Mestad) iš Norvegijos ir Tanja Kerševan (Tania Kerševan) iš Slovėnijos bei du sekretoriato darbuotojai – Delphine Freymann (Delfinė Freiman) ir Mamuka Longurashvili (Mamuka Longurašvilis).
Delegacija Lietuvoje viešės dvi dienas. Jos nariai taip pat planuoja susitikti su premjerės patarėjais, kultūros viceministru, žurnalistų etikos inspektoriumi, Aukščiausiojo Teismo pirmininku, užsienio reikalų viceministre.
Atskirai Venecijos komisijos sekretoriatas rengia pranešėjų susitikimus su LRT vadovybe, LRT taryba, NVO ir žiniasklaidos ekspertais.
Prie Europos Tarybos veikianti vadinamoji Venecijos komisija į Lietuvą nutarė atvykti valdantiesiems skubos tvarka pradėjus svarstyti pataisas dėl LRT vadovo atleidimo ir dėl to kilus masiškiems protestams.
BNS rašė, kad valdantieji socialdemokratai, „aušriečiai“ ir „valstiečiai“ siekia palengvinti LRT vadovo atleidimo tvarką. Jie siūlo, jog visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius anksčiau laiko gali būti atleidžiamas už tai slaptai balsavus ne mažiau kaip septyniems tarybos nariams iš 12, jeigu nepatvirtinama metinė transliuotojo veiklos ataskaita arba jeigu jis netinkamai atlieka funkcijas.
Šiuo metu galiojančiame LRT įstatyme nustatyta, kad generalinis direktorius dėl nepasitikėjimo gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
Valdantiesiems gruodį Seime nepavyko skubos tvarka priimti savo pataisos, todėl sudaryta darbo grupė LRT valdysenai tobulinti. Ji savo pasiūlymus turi pateikti iki vasario 14 dienos.
Valdantieji teigia, kad permainos LRT būtinos dėl Valstybės kontrolės atskleistų negerovių įstaigoje, tuo metu žurnalistų ir kultūros bendruomenė įžvelgia grėsmę žiniasklaidos laisvei.
Venecijos komisija yra patariamoji ekspertinė Europos Tarybos institucija konstitucinės teisės klausimais, vienijanti 61 šalį.
(be temos)
(be temos)
(be temos)