Po pateikimo už tai balsavo 91 parlamentaras, prieš buvo vienas, susilaikė 11 politikų.

Galutinis balsavimas dėl atleidimo numatytas antradienį.

D. Raudonienės atleidimo procedūra vyko ir gruodžio 20 dieną, tačiau tuomet neužteko balsų ją atleisti. Tuomet jos atleidimo nepalaikė dalis valdančiųjų ir opozicijos.

D. Raudonienės pirmoji kadencija baigėsi gruodžio 23 dieną. Susiklostė situacija, kad kanclerė nėra atleista, bet neturi įgaliojimų dirbti.

„Mes neturime teisės ir prabangos vadovautis emocijomis, šūkiais ir lozungais, bet turime veikti tautos ir Lietuvos valstybės interesais ir deramai vykdyti savo konstitucinę priedermę“, – pirmadienį pateikdamas antrą Seimo nutarimą dėl D. Raudonienės atleidimo sakė parlamento vadovas Viktoras Pranckietis.

Negalime kartoti sau brangiai kainavusių klaidų, kai dėl vieno Seimo kanclerio atleidimo peripetijų mokesčių mokėtojai sumokėjo beveik 100 tūkst. eurų.

„Negalime kartoti sau brangiai kainavusių klaidų, kai dėl vieno Seimo kanclerio atleidimo peripetijų mokesčių mokėtojai sumokėjo beveik 100 tūkst. eurų. Ar mes pasiruošę mokėti dar kartą? Ir iš kieno kišenės?“ – pridūrė jis.

V. Pranckietis turėjo galvoje pralaimėtus teismus ir išmokėtą kompensaciją buvusiam Seimo kancleriui Gintautui Vilkeliui, kai šis iš pareigų buvo atleistas jam sergant.

Antradienį Seimo vadovas ketina pateikti D. Raudonienės kandidatūrą vadovauti Seimo kanceliarijai antrą kadenciją.

„Po konsultacijų su beveik visų frakcijų seniūnais priėmiau tokį sprendimą“, – sakė V. Pranckietis.

Pagal Seimo statutą kanclerį Seimo pirmininko siūlymu penkeriems metams skiria ir iš pareigų atleidžia Seimas.