Ši sutartis buvo pasirašyta 1992 metais ir ratifikuota Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimu.

„Sutarties denonsavimas užtikrins pagrindinį tikslą – nepalaikyti glaudesnio teisinio bendradarbiavimo su valstybe agresore“, – pateikdama projektą teigė teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.

„Denonsavus sutartį baudžiamosios teisės srityje tikėtina neigiamos pasekmės būtų minimalios, nes išliktų galimybė gauti į šios sutarties sritį patenkančią teisinę pagalbą kitų daugiašalių tarptautinių sutarčių pagrindu“, – pažymėjo ji.

Sutartimi siekta užtikrinti vienodą abiejų šalių piliečių ir jų teritorijose veikiančių juridinių asmenų asmeninių ir turtinių teisių apsaugą bei plėtoti teisinį bendradarbiavimą teisinės pagalbos srityje.

Pasak teisingumo ministrės E. Dobrowolskos, pakitus geopolitinei situacijai – Rusijai pradėjus beprecedentę karinę agresiją prieš Ukrainą, yra vykdomi šiurkštūs tarptautinės teisės, įskaitant tarptautinę humanitarinę teisę, principų pažeidimai, todėl Lietuva turi aiškiai išreikšti politinę valią ir nutraukti bendradarbiavimą tarptautinių santykių srityje su šalimi agresore.

Jau daugiau nei dvejus metus teisinis bendradarbiavimas pagal šią sutartį de facto nevyksta ir Lietuvos gauti teisinės pagalbos prašymai iš Rusijos nėra vykdomi, išskyrus atvejus, kai tai išimtinai ir tiesiogiai susiję su Lietuvos Respublikos piliečių interesais.

Latvija ir Estija jau yra priėmusios politinius sprendimus dėl tokio paties pobūdžio tarptautinių sutarčių su Rusija nutraukimo.

Kadangi sutarties su Rusija pratęsimas turėtų įvykti 2025 m. sausio 21 dieną, siekiama kuo skubiau nutraukti šią sutartį – iki automatinio jos galiojimo pratęsimo dar penkeriems metams.