Antradienį parlamentarai dėl jų kandidatūrų balsuos per slaptą balsavimą.

Pirmadienį susitikusi su „valstiečių“ lyderiu Ramūnu Karbauskiu Seimo vadovė siūlė jam paieškoti kitos kandidatūros, kuri sulauktų didesnio palaikymo parlamente. Tačiau „valstiečiai“ nutarė kandidato į vicepirmininkus nekeisti.

A. Norkienė, kalbėdama Seime, jei taptų vicepirmininke, žadėjo siekti didesnio sutarimo ir kompromisų su visomis frakcijomis.

„Manyčiau, kad pasitikėjimas Seimu būtų kur kas didesnis, jei opozicijos ir pozicijos santykis būtų konstruktyvus, pagarbus, grindžiamas atidumu kitokiai nuomonei, mokėjimu įsiklausyti į skirtingus argumentus, kurie net dažnai signalizuoja apie galimas priimamų teisės aktų rizikas ir nesėkmes“, – teigė kandidatė.

Kadangi yra opozicijos atstovė, A. Norkienė tvirtino, kad opozicija neturėtų ieškoti neteisingų priekabių.

Tikiu, kad opozicijos pareiga – ne ieškoti priekabių ir nuolat siekti oponuoti, o vis dėlto dirbti Lietuvos žmonėms.

„Tikiu, kad opozicijos pareiga – ne ieškoti priekabių ir nuolat siekti oponuoti, o vis dėlto dirbti Lietuvos žmonėms, siekti įgyvendinti savo programines nuostatas, įsipareigojimus rinkėjams ir norėti sutarti“, – teigė ji.

Pagal Seimo statutą, parlamento vadovas gali turėti ne daugiau kaip septynis pavaduotojus. Tačiau koalicijos partneriai yra sutarę, kad jų bus šeši.

Kandidatus į vicepirmininkus, pasitaręs su frakcijomis, Seimo pirmininkas siūlo taip, kad jo pavaduotojais būtų ne mažiau kaip du Seimo opozicijos atstovai.

Pagal pirminį susitarimą, tris Seimo vicepirmininkus ketina turėti konservatoriai, vieną – Laisvės partija ir du – opozicinės frakcijos.

Penktadienį, per pirmąjį naujojo parlamento posėdį, vicepirmininkais jau patvirtintas konservatorius Jurgis Razma ir „darbietis“ Andrius Mazuronis.

Savo kandidatą į Seimo vicepirmininkus siūlė ir opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija, tačiau jų kandidatas Julius Sabatauskas liko nepateiktas.