„Jei apie partijas kalbėt, gal tokia sensacija yra – Tėvynės sąjunga pirma, o antroj vietoj Valstiečių ir žaliųjų sąjunga – tai pirmas kartas, nepamenu, kada jie (konservatoriai – BNS) pirmi buvo. Tai ne jų nuopelnas, tiesiog Valstiečių ir žaliųjų sąjunga septintą mėnesį iš eilės krenta – apie 13 proc. gyventojų balsuotų, o nuo atėjusių į rinkimus – 22 proc. būtų. Už Tėvynės sąjungą balsuotų 13,5 proc. nuo visų gyventojų ir 23,5 proc. – nuo balsuojančių“, – BNS sakė „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys.

Anot jo, praėjusį mėnesį abi partijos buvo susilyginusios: „Stabili tendencija ir akivaizdi“.

Apklausos duomenimis, liepą už LVŽS ketino balsuoti 12,9 proc. (birželį – 15,7 proc.), už konservatorius – 13,5 proc. (15,5 proc) rinkėjų.

V.Gaidžio teigimu, socialdemokratų reitingas liepą beveik nekito – 9,7 proc. (birželį – 10,7 proc.), po jų tradiciškai sekė liberalai – 4,9 proc. (5 proc.), o 5 proc. Seimo rinkimų barjerą įveikė iš viso 7 partijos.

„Vilmorus“ apklausa atlikta birželio 30–liepos 9 dienomis.

Penktadienį paskelbti naujienų agentūros BNS užsakymu rinkos tyrimų kompanijos RAIT atliktos apklausos rezultatai parodė, kad konservatoriai pagal populiarumą beveik pavijo „valstiečius“ – už juos balsuotų 19 proc., o už konservatorius – 16 proc. respondentų.

Politologas sako, jog žmonės, tikėtina, nusivylė valdančiosios daugumos veikla, ir tai yra rimtas skambutis valdančiajai partijai.

„Tendencija ne tai, kad konservatoriai iškilo, bet labai ryški tendencija, kad jau kelis mėnesius iš eilės aiškiai krenta „valstiečių“ ir žaliųjų populiarumas. Jeigu lygintume su praėjusio mėnesio rodikliais, net ir konservatorių reitingas truputį krito, bet jis krito mažiau nei „valstiečių“ rodiklis. Tai rodo labai aiškią tendenciją, kad žmonės jau galbūt pavargo arba pradeda nusivilti valdančiosios daugumos ir „valstiečių“ veikla, nes iš karto po rinkimų lūkesčiai buvo labai dideli, palaikymo lygis labai aukštas, gal neadekvačiai aukštas, ir anksčiau ar vėliau jis turėjo mažėti. Ir tas mažėjimas dabar įgavo pagreitį, jis jau krenta nuo kovo mėnesio. Čia yra rimtas skambutis, reikėtų kažkokių veiksmų, kurie tą pasitikėjimą jų rinkėjams grąžintų“, – BNS sakė politologas, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Tomas Janeliūnas.

Jo nuomone, visuomenės nuomonę galėjo paveikti tiek valdžios sprendimai sugriežtinti alkoholio prieinamumą, diskusijos ir ginčai dėl aukštųjų mokyklų ir miškų urėdijų pertvarkos, tačiau žmonių palankumą labiausiai į neigiamą pusę galėjo nusverti sprendimas panaikinti PVM lengvatą šildymui.

„Be abejonės, manau, tie klausimai, kurie daugiausiai sukeldavo diskusijų ir labiausiai buvo matomi viešojoje erdvėje ir kurie sulaukdavo daugiausiai kritikos, jie veikia žmonių nuomonę ir visuomenė reaguoja į tai, kas vyksta. Bet šildymo lengvatos panaikinimas, man regis, buvo vienas jautriausių klausimų, kuris galėjo smogti galbūt žymiai rimčiau nei aukštojo mokslo reformos svarstymai ar tos pačios urėdijos. Skirtingai nuo Miškų įstatymo pataisų, šildymo PVM lengvatos panaikinimas poveikį daro žymiai didesnei grupei žmonių. Kaip tik šiuo klausimu gana grubus priėmimas, nepaisant perspėjimų ir iš kitų partijų, ir iš prezidentės pusės, jis tikrai galėjo, ypač „valstiečių“ elektoratui, padaryti savotišką šoką ir greičiausiai prisidėjo prie bendros tendencijos, jog nusivylimas ima augti“, – kalbėjo politologas.

T. Janeliūnas mano, jog konservatoriams visuomenės nuotaikos prideda pasitikėjimo, kuris jiems ypač praverstų derybose su „valstiečiais“, jeigu socialdemokratai pasitrauktų iš valdančiosios koalicijos.

„Manau, kad bent jau pasitikėjimo prasme konservatoriai gauna jo daugiau, ir jeigu būtų tokia situacija, kada reikėtų, tarkime, kalbėtis dėl naujos galimos koalicijos, jeigu socialdemokratai iš tikrųjų nuspręstų pasitraukti iš koalicijos ir tektų pradėti derybas tarp „valstiečių“ ir konservatorių, tai, žinoma, Seime frakcijų dydis nesikeičia arba keičiasi labai nedaug, bet tas moralinis pasitikėjimas konservatoriams galėtų būti svarbus, kalbant apie galbūt ir būsimą koaliciją ir būsimos Vyriausybės programą, ir tai sustiprintų jų argumentus, kodėl reikia daugiau įtraukti konservatorių nuostatų į naują Vyriausybės programą ar panašiai. Tai šitoks reitingų susikeitimas, manau, gali turėti poveikį konservatoriams, gali sustiprinti lyderių vidines pozicijas, tačiau kol kas tas pranašumas yra labai sąlyginis, nes jeigu žiūrėtume absoliučiais skaičiais, konservatorių reitingai irgi nelabai auga, tai visuomenės paramos didelio šuolio nesimato“, – sakė T.Janeliūnas.