- Dainora Karklytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Siekia atkreipti dėmesį į Kinijos grėsmę: komunizmas nežlugo
-
Siekia atkreipti dėmesį į Kinijos grėsmę: komunizmas nežlugo
-
Siekia atkreipti dėmesį į Kinijos grėsmę: komunizmas nežlugo
-
Siekia atkreipti dėmesį į Kinijos grėsmę: komunizmas nežlugo
-
Siekia atkreipti dėmesį į Kinijos grėsmę: komunizmas nežlugo
-
Siekia atkreipti dėmesį į Kinijos grėsmę: komunizmas nežlugo
Seimo konservatorių frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Mantas Adomėnas penktadienį pristatė rezoliucijos projektą, kuriuo siekia atkreipti dėmesį ir įvertinti Lietuvos santykius su Kinija.
Politikų teigimu, didėjantis Kinijos ekonominis aktyvumas bei agresyvi retorika turi būti tinkamai ir atsakingai įvertinta prieš plėtojant prekybą ir bendradarbiavimą su šia šalimi.
Dar prieš trisdešimt metų, pasak L. Kasčiūno, analitikams bei ekspertams kalbėjus apie komunizmo žlugimą, šių dienų realybė, sako politikas, rodo, kad komunizmas ne tik nežlugo, bet ir „kai kuriuose regionuose įgauna vis naujas formas, kurios prisitaiko prie globalizacijos“.
„Kalbant apie galios augimą, reikia minėti bandymą pirmauti technologijų pasaulyje, dominuoti ekonominiuose santykiuose ir jau galima kalbėti netgi apie tam tikrą poveikį kitų valstybių politinėms sistemoms“, – penktadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė L. Kasčiūnas.
Tęsdamas kalbą apie didėjančią Kinijos įtaką, parlamentaras kartu priminė suintensyvėjusias Europos Sąjungos diskusijas apie 5 G ryšio saugumą, investicijų iš trečiųjų šalių patikros mechanizmą. Jo teigimu, griežtesniam Kinijos investicijų reguliavimui ES prieštarauja tos šalys, kuriose Kinija, teigia L. Kasčiūnas, investuoja „neproporcingai daug“ – Portugalija, Graikija, Vengrija.
„Matome, kad ekonominis bendradarbiavimas, ryšiai, ekonominis Kinijos poveikis jau ima veikti įvairių valstybių politinius apsisprendimus“, – sakė L. Kasčiūnas.
Tuo metu M. Adomėnas atkreipė dėmesį, kad 2019 m. Kinijai buvo esminiai metai – 70 metų nuo komunistinės Kinijos susikūrimo, Tibeto okupacijos metinės, taip pat Tiananmenio žudynių trisdešimtosios metinės.
„Šie trys jubiliejai savotiškai buvo lūžio taškas pačios Kinijos mąstyme apie pasaulį ir santykį su juo. Tai, kas iki tol buvo daroma ganėtinai latentiškai, šiais metais buvo apnuoginta ir iškilo į paviršių“, – kalbėjo M. Adomėnas. Kaip Kinijos grėsmės pavyzdžius jis įvardijo šios šalies grasinimus Taivanui, Honkongo autonominiam regionui, agresiją Pietų Kinijos jūroje, etninės uigūrų mažumos persekiojimą.
Kinija iš tikrųjų yra nusikaltimus žmogiškumui tebevykdantis karine prasme agresyvus režimas.
„Mes turime suprasti, kad Kinija, nepaisant jos pastangų (kurti. – ELTA) savo, kaip pažangios, modernios ir neagresyvios šalies įvaizdį, iš tikrųjų yra nusikaltimus žmogiškumui tebevykdantis karine prasme agresyvus režimas“, – aiškino Seimo narys.
M. Adomėnas taip pat priminė, kad šiemet Lietuvos nacionalinio saugumo strategijoje Kinija pirmą kartą buvo įvardinta kaip grėsmė Lietuvai. Vis dėlto šis faktas, teigė parlamentaras, valdžios buvo ignoruotas.
„Mes turime konstatuoti, kad politinė šalies valdžia, užuot priėmusi tą perspėjimą kaip svarbų orientyrą politikos ir santykių su Kinija peržiūrėjimui, bandė jį tiesiog paneigti, nustumti į paraštę ir kažkokiu būdu retušuoti. (...) Tokie signalai, ateinantys iš Užsienio reikalų ministerijos, yra dalykas, kuris iš tikrųjų kelia didžiulį nerimą, nes (...) matome vis didėjantį Kinijos aktyvumą ES ir taip pat Lietuvoje“, – konstatavo M. Adomėnas.
Politikas priminė, kad Lietuvoje rugpjūčio 23 d. vykęs Honkongo paramai skirtas mitingas buvo bandomas blokuoti Kinijos ambasados. Lietuvoje, pasak jo, veikia ir Kinijos žvalgybų tinklas, prisidengęs Kinijos piliečių Lietuvoje asociacijos vardu.
„Labai svarbu, kad Lietuva neatliktų sprendimų, kurie toliau ją įstumtų į Kinijos politinės gravitacijos orbitą, ir čia Lietuva, kaip šalis, pirmoji pradėjusi Sovietų Sąjungos demontavimą, turėtų būti viena iš pirmųjų, kuri atvirai ir aiškiai nacionaliniu politiniu lygiu ES, NATO formatuose turi kalbėti apie Kinijos grėsmę“, – sakė M. Adomėnas. Jo teigimu, Lietuva, norėdama plėtoti prekybinius, energetinius, technologinius ryšius su Kinija, turi gerai įvertinti visas potencialias grėsmes.
„Mūsų tikslas yra vėl grąžinti Kinijos temą į nacionalinio dėmesio tašką“, – pabrėžė M. Adomėnas.
Rezoliuciją, siekiančią paskatinti rimčiau vertinti Kinijos galią, pasirašė šeši parlamentarai: L. Kasčiūnas, M. Adomėnas, Audronius Ažubalis, Vytautas Bakas, Žygimantas Pavilionis ir Ingrida Šimonytė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Landsbergis Vilniuje susirinkusiems opozicionieriams: kovojame už demokratinę Rusiją
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Rusijos opozicionierių demokratijos siekį vadina „mūsų bendra kova“. ...
-
Vyriausybė turi sprendimą dėl „Foxpay“ akcininkės, tačiau jo nekomentuoja
Lietuvos bankui (LB) ir kitoms institucijoms vis dar atliekant finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ ir jos savininkės veiklos patikrinimą, Vyriausybė jau patvirtino strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos išvadą d...
-
V. Blinkevičiūtė sako, kad G. Nausėda paskubėjo, užsimindamas apie būsimą premjerę2
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako, jog prezidentas Gitanas Nausėda paskubėjo, užsimindamas, kad kairiosios politinės jėgos pergalės Seimo rinkimuose atveju mėgintų įkalbėti ją tapti ministre pirminink...
-
Prezidentas pasirašė įstatymą, numatantį griežtesnius reikalavimus norint dalyvauti NATO konkursuose
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė anksčiau vetuotą ir Seimui patikslinti grąžintą įstatymą dėl patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijų norintiems dalyvauti NATO pirkimuose, pranešė Prezidentūra. ...
-
Seimo komitetas siūlo penkis kartus didinti baudas už žvejybos pažeidimus6
Nuo liepos siūloma griežčiau bausti už žvejybos taisyklių pažeidimus – kai kurias baudas ketinama didinti penkis kartus, tačiau dukart mažiau negu siūlė iniciatoriai – valdančiųjų Seimo narių grupė. ...
-
M. Maldeikis apie sprendimą dėl nutekintų ambasadorių pavardžių: atsakomybė perkeliama žurnalistams2
Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija (PAKK) nustatė, kad prezidentas Gitanas Nausėda neatskleidė valstybės paslapties, viešai įvardinęs pretendentų į Lietuvos ambasadorius Lenkijoje pavardes. Viename iš sprendimo punktų numatyta &s...
-
Europarlamentarę R. Juknevičienę vežęs pavežėjas parbloškė dvi merginas ir pasišalino (papildyta)94
Socialiniame tinkle „Facebook“ sparčiai plinta istorija, kuomet Europos Parlamento narę Rasą Juknevičienę vežęs pavežėjas partrenkė dvi merginas ir pasišalino iš įvykio vietos. Liudininkai mėtė kritikos strėles į politi...
-
Neskelbusi iš anksto, I. Šimonytė balsavo Europos Parlamento rinkimuose
Konservatorių deleguota ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė balsavo Europos Parlamento (EP) rinkimuose, tačiau nepranešė apie tai iš anksto. ...
-
G. Nausėda ragina politikus greitai priimti Gynybos fondo paketą2
Vyriausybei šią savaitę patvirtinus Gynybos fondo paketą, kurį netrukus pradės svarstyti Seimas, prezidentas Gitanas Nausėda ragina politikus rasti valios laiku priimti didesnį krašto apsaugos finansavimą numatančius sprendimus. ...
-
G. Nausėda sako apsvarstęs konkrečius žmones patarėjų komandoje: tai nebus radikalūs pokyčiai2
Antrajai kadencijai perrinktas prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog radikalių pokyčių jo patarėjų gretose nebus. Visgi, šalies vadovas pažymi, jog yra apsvarstęs, kokius konkrečius naujus žmones jis matytų savo komandoje – politikas ti...