Socialdemokratai į ministrus siūlo pernai į Seimą išrinktą Robertą Kauną, jis nuo šių metų rugsėjo dirba Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Tai – vienintelė jo patirtis gynybos srityje.

„Visi labai stipriai akcentuoja patirtį ir, žinoma, patirties niekada nebūna per daug, bet mes vertinome ne tik patirtį, bet ir politinę afiliaciją, R. Kaunas daugiau nei dešimt metų yra partijos narys, ketverius pastaruosius metus labai aktyvus“, – žurnalistams penktadienį sakė M. Sinkevičius.

„Vertinome asmenines žmogaus savybes, komandiškumą, ambiciją, patirtis kartais labai gerai, bet kartais pritrūksta iš didelės patirties ambicijos. Manau, kad ambicijos realizuoti tinkamai ir išleisti mūsų visų saugumui tuos milžiniškus pinigus, yra didžiulis iššūkis ir darbas“, – kalbėjo LSDP lyderis.

Anksčiau partijos atstovai tvirtino, kad partinė priklausomybė nebus pagrindinis kriterijus, o daugiausia dėmesio bus skiriama patirčiai.

Anot jo, socialdemokratai rinkosi iš šešių septynių kandidatų.

„Svarstėme įvairiais lygiais, tiek su prezidentu, tiek partijos viduje, dalis tų potencialių kandidatų yra (Seimo – BNS) frakcijos nariai, dalis pavardžių nuskambėjo visuomenėje, buvo anonsuotos. Dalis pavardžių yra buvę ar esami diplomatai, tą irgi nagrinėjome“, – teigė partijos lyderis.

„Bet visgi pasilikome prie R, Kauno kaip sprendimo ir pasiūlymo, kurį teiks premjerė prezidentui“ – sakė jis.

Tarp kandidatų į ministrus buvo įvardijamas ir iki šiol viceministru dirbęs Karolis Aleksa, turintis ilgametę patirtį gynybos srityje, kuris taip pat yra ir LSDP narys.

„Nesiimsiu dabar ant svarstyklių dėti dviejų asmenų, mes apsistojome ties tuo, kuo apsistojome, galima diskutuoti ir lyginti R. Kauną su Karoliu Aleksa, Dovile Šakaliene, Laurynu Kasčiūnu, buvusiais ministrais, bet šitas pratimas šiame etape nėra būtinas, kad mes sprendimą priėmėme, tikimės, kad jis bus palankiai priimtas prezidento“, – teigė M. Sinkevičius.

Pasak LSDP lyderio, dalis patyrusių politikų „nebeturi arba stokoja ambicijos“ prisiimti atsakomybę būti ministrais.

„Daugelis patyrusių politikų, matyt, tiek patyrė, kad jau gal tos ambicijos nebeturi arba stokoja. Buvo tikrai klausiamas ir Rimantas Sinkevičius, ir Rasa Budbergytė, ar jie imtųsi, bet jie galvoja, kad jau ir sveikata ne ta, norisi turbūt to stabilumo darbe, Seime“, – teigė M. Sinkevičius.

Daugelis patyrusių politikų, matyt, tiek patyrė, kad jau gal tos ambicijos nebeturi arba stokoja.

Visgi, partijos pirmininkas nemano, jog kandidatas į krašto apsaugos ministrus yra „dar vienas eksperimentas“.

„Nemanau, kad Robertas Kaunas yra eksperimentas. Aš manau, kad Robertas Kaunas yra tas kandidatas, kuris tinkamai susitvarkys su pareigom“, – pabrėžė jis.

M. Sinkevičius mano, jog nauja Krašto apsaugos ministerijos politinė komanda bus mažai pakitusi nuo tos, kuri dirbo su buvusia ministre Dovile Šakaliene.

„Tikslas buvo vakar kalbant pasakytas ne vieno partiečio, kad reiktų siekti, jog dirbusi komanda, faktiškai metus laiko, kad ji būtų maksimaliai išlaikyta. Todėl visiškai nenustebčiau, kad didesnė dalis arba dauguma buvusios politinės komandos, kuri darbavosi su Dovile Šakalienės komandoje, taps Roberto Kauno atsvara ir komanda“, – teigė partijos lyderis.

Paklaustas, kodėl politikas pats nepretenduoja į ministro postą, M. Sinkevičius sakė, jog jaučia atsakomybę prieš rinkėjus Jonavoje bei turi labiau orientuotis į darbą partijos vadyboje.

„Aš vis tiktai esu orientuotas į partijos vadybą, nes partija irgi reikalauja dėmesio, susitelkimo, pasiruošimo savivaldos rinkimams, reikalauja pasiruošimo 130 metų mūsų partiniam gimtadieniui, kuris vyks kitais metais“, – kalbėjo jis.

„Mano prioritetas šiuo atveju yra tiesiog padėti premjerei suformuoti pilną komandą, kuri galėtų darbuotis ir pačiam fokusuotis į partinę organizaciją ir jos stiprinimą“, – pridūrė M. Sinkevičius.

Kaip skelbė BNS, R. Kauną į krašto apsaugos ministrus LSDP nutarė deleguoti po ketvirtadienio valdybos ir prezidiumo posėdžių.

Jo kandidatūrą šalies vadovui oficialiai turėtų pateikti premjerė Inga Ruginienė.

Naujojo ministro prireikė iš pareigų atleidus Vyriausybės vadovės pasitikėjimą praradusią D. Šakalienę.