- Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas prie svarstymų dėl parlamentarų atostogų įteisinimo planuoja grįžti per pavasario sesiją, sako Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė.
Pasak jos, Seimo narių veiklos įstatymo projektui pustrečių metų stringant jos vadovaujamame Seimo komitete, politikai kol kas neranda sutarimo tiek dėl atostogų, tiek dėl kitų nuostatų.
„Nėra bendro sutarimo nei dėl Seimo narių atostogų, nei, kaip žinote viešojoje erdvėje, dėl Seimo narių atlyginimo mažinimo, kada jie neatvyksta į posėdžius. Tas klausimas turėtų būti sprendžiamas tuo teisės aktu. Kadangi tokio sutarimo, deja, nėra, tokia ir situacija su tuo projektu. Nes vieni nori atostogų, kiti – rentų“, – BNS tvirtino A. Širinskienė.
„Manau, pavasarį bandysime grįžti prie to klausimo, su frakcijomis šnekėtis“, – pridūrė Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė.
Kadangi tokio sutarimo, deja, nėra, tokia ir situacija su tuo projektu. Nes vieni nori atostogų, kiti – rentų.
Prieš metus politikė teigė, kad norint įteisinti atostogas, pirmiausia būtina sukurti Seimo narių atostogų modelį, kuris panaikintų visas galimas rizikas, pavyzdžiui, numatyti, kaip atostogų metu būtų šaukiamas Seimas, jei šalyje būtų paskelbta nepaprastoji padėtis, karas. Ji taip pat tvirtino, kad tik nedaugelis Europos Sąjungos valstybių yra oficialiai įteisinusios parlamentarų atostogas.
Įstatymo pateikimas Seimo salėje įvyko 2017-ųjų liepą, po to nugulė komitetų stalčiuose. Teisės ir teisėtvarkos komitetas paskirtas pagrindiniu svarstant šį projektą. Be jo išvadų Seime projektas negali būti toliau nagrinėjamas.
Darbo grupės parengtas Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektas apima visas su parlamentarų teisėmis, pareigomis, darbo sąlygomis susijusius klausimus, numato nuobaudas už posėdžių nelankymą. Siūloma, kad parlamentarų darbo užmokestis būtų mažinamas 5 proc. už kiekvieną be pateisinamos priežasties praleistą plenarinį ar Seimo struktūrinio padalinio, kurio nariu parlamentaras yra, posėdį.
Projekte taip pat numatyta, jog, pavyzdžiui, pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Seimo nario veiklos galėtų tik generalinis prokuroras ar jo pareigas einantis pavaduotojas, o atliekant kratą Seime ar Seimo viešbutyje privalėtų dalyvauti parlamento pirmininkas arba vienas iš jo pavaduotojų.
Pradėti prieš parlamentarą naudoti kriminalinės žvalgybos priemones būtų galima tik kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo ar jo pareigas einančio pareigūno sprendimu, sutikus generaliniam prokurorui ar jo pareigas einančiam pavaduotojui.
Į įstatymą siūloma įrašyti išplėstą Konstitucijos normą dėl Seimo nario imuniteto. Pagal projektą, parlamentaras be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė, išskyrus atvejus, kai jis užtinkamas bedarantis tyčinį nusikaltimą (in flagranti), už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo.
Konstitucinis Teismas dar 2005 metais konstatavo, kad Seimo narių veiklos nepertraukiamumas nereiškia, jog Seimo narys negali pasinaudoti jam priklausančia konstitucine teise į poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
E. Vaitkus VRK įteikė per 31 tūkst. parašų siekiant dalyvauti prezidento rinkimuose
Prezidento rinkimuose dalyvauti ketinantis medikas Eduardas Vaitkus Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) ketvirtadienį įteikė per 31 tūkst. parašų. ...
-
Prezidento rinkimuose dalyvauti siekiantis G. Jeglinskas VRK pateikė per 26 tūkst. parašų
Prezidento rinkimuose dalyvauti siekiantis buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 26 tūkst. rėmėjų parašų. ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Prezidento posto siekiantis A. Veryga VRK pateikė per 36 tūkst. rinkėjų parašų
Prezidento posto ketinantis siekti buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 36 tūkst. rėmėjų parašų. ...
-
Prezidento posto siekiantis I. Vėgėlė VRK pateikė per 36 tūkst. rinkėjų parašų
Prezidento posto siekiančio Igno Vėgėlės atstovai ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 36 tūkst. jo kandidatūrą remiančių rinkėjų parašų. ...
-
V. Bakas: Seimo komisijos narių klausimai sukėlė tarnybų vadovų isteriją
Seimo tyrimas dėl buvusio Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūno pateiktos informacijos apie žvalgybos tarnybos galbūt atliktą paslaugą kandidatui į prezidentus Gitanui Nausėdai ir tyrėjų klausimai sukėlė tirtų institucijų vadovų isteri...
-
STT nutarė nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl galimos korupcijos krašto apsaugoje17
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje. ...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
Nepavyko išrinkti naujo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko4
Opozicijos atstovams nedalyvavus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje, o Laisvės partijos frakcijos nariui Vytautui Mitalui nebalsavus, ketvirtadienį nepavyko išrinkti naujo pirmininko. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis9
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...