„Ko aš, matyt, labiausiai pasigendu, tai pasigendu sisteminio požiūrio, nes tikrai norėtųsi turėti platesnę koncepciją, ką mes norime pasiekti su Lietuvos migracijos politika“, – LRT radijui penktadienį sakė parlamentarė.
„Kol kas matome, kad tai ministras galbūt uždaro vienus ar kitus paslaugų centrus, taip mažindamas migracijos srautą, tai yra priimami sprendimai dėl vienokio ar kitokio šaudymo būdo pasienyje ir kalbama apie tai, kaip apie panacėją“, – teigė ji.
A. Širinskienė pabrėžė, kad demokratai, kaip vieni iš koalicijos partnerių, laikosi pozicijos, jog migracijos politika neturėtų būti formuojama reaguojant į problemas ar rezonansinius įvykius.
„Katalizatoriumi turi būti valstybės planavimas, valstybės prognozės ir duomenimis paremti sprendimai. Tai to tikrai norėtųsi, to kažkiek pasigendu, bet, matyt, ta dažna Vyriausybių kaita pastaruoju metu taip pat prisideda prie to, kad mes kažkaip negebame iš karto prognozuoti ir žiūrėti toliau“, – kalbėjo demokratė.
Kaip rašė BNS, Lietuvoje pastaruoju metu kyla vis daugiau diskusijų dėl imigracijos valdymo, Seime šiuo metu svarstomi keli su šia tema susiję įstatymų projektai, kuriais siekiama keisti užsieniečių atvykimo, buvimo ir įdarbinimo Lietuvoje tvarką.
Migracijos departamento duomenimis, spalio 1 dieną 230,5 tūkst. užsieniečių turėjo leidimą gyventi Lietuvoje, iš jų darbo pagrindu – apie 109 tūkst. (metų pradžioje – apie 175 tūkst.).
(be temos)
(be temos)