„Nežinau, kada galėtų būti svarstomas projektas. Kad svarstytume šį klausimą, ypač atostogų, reikėtų atsakyti sau į daug kitų klausimų“, – BNS sakė komiteto pirmininkė.

Anot jos, pirmiausia būtina sukurti Seimo narių atostogų modelį, kuris panaikintų visas galimas grėsmes.

„Pavyzdžiui, ką mes darytume, jeigu taip įvyktų, jog būtų nepaprastoji padėtis, karo stovis paskelbtas, o Seimo nariai vienu metu atostogautų kur nors užsienyje. Kaip juos reikėtų sušaukti tokiu atveju? Tikėtina, kad taip Lietuvoje neįvyks, bet teoriškai teisiškai reikia apsidrausti nuo tokių situacijų“, – svarstė A. Širinskienė.

„Kol kas tokio mechanizmo bent jau aš neįsivaizduoju, kaip visiems Seimo nariams atostogaujant, esant būtinybei juos reikėtų sušaukti, ypač jeigu jie galėtų į užsienį išvykti“, – pridūrė ji.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė atkreipė dėmesį, kad vos viena kita Europos Sąjungos valstybė yra oficialiai įteisinusi parlamentarų atostogas.

„Atostogų įteisinimas būdingesnis Rytų valstybėms“, – teigė ji.

Konstitucinis Teismas dar 2005 metais konstatavo, kad Seimo narių veiklos nepertraukiamumas nereiškia, jog Seimo narys negali pasinaudoti jam priklausančia konstitucine teise į poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas.

„Dabar ir pats Konstitucinis Teismas nelabai jau linkęs jo komentuoti. Paprastai, kada jis  teikia metines apžvalgas komitete, tai jie į šitą neįgyvendintą sprendimą paprastai neatkreipia Seimo dėmesio, kad jis yra neįgyvendintas“, – sakė A. Širinskienė.

Ji teigė neįsivaizduojanti, kaip būdama komiteto pirmininkė galėtų išeiti atostogų.

„Neįsivaizduoju, kaip būdama komiteto pirmininke, galėčiau atostogauti kokį 20 dienų. Vadinasi, niekas per tą laikotarpį nepasirašys raštų, komitete visiškai darbas nebevyks, negalės atsakyti į piliečių kreipimusis per tą laikotarpį“, – sakė Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė.

Darbo grupės parengtas Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektas apima visas su parlamentarų teisėmis, pareigomis, darbo sąlygomis susijusius klausimus, numatyto nuobaudas už posėdžių nelankymą ir pan.

Šis įstatymo projektas parengtas prieš pusantrų metų, jo pateikimas Seimo salėje įvyko pernai liepą ir nugulė komitetų stalčiuose. Teisės ir teisėtvarkos komitetas paskirtas pagrindiniu svarstant šį projektą. Be jo išvadų Seime projektas negali būti toliau nagrinėjamas.

„Dabartiniu momentu statuto normų pakanka Seimo nario veiklai užtikrinti“, – tvirtino A. Širinskienė.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis yra ne kartą priminęs apie stalčiuose gulintį minėtą projektą. Jis yra raginęs gerbti Konstitucinio Teismo sprendimą ir įteisinti parlamentarų atostogas.

Seimo valdybos sprendimu buvo sudaryta speciali darbo grupė Seimo narių veiklos įstatymo projektui parengti. Tarp siūlomų naujovių jame numatytos griežtesnės sankcijos už praleistus posėdžius. Pagal projektą, parlamentarams darbo užmokestis būtų mažinamas 5 proc. už kiekvieną be pateisinamos priežasties praleistą plenarinį ar Seimo struktūrinio padalinio, kurio nariu parlamentaras yra, posėdį.

Taip pat siūloma keisti su parlamentaro teisiniu imunitetu susijusius klausimus, pavyzdžiui, pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Seimo nario veiklos galėtų tik generalinis prokuroras ar jo pareigas einantis pavaduotojas, o atliekant kratą Seime ar Seimo viešbutyje privalėtų dalyvauti parlamento pirmininkas arba vienas iš jo pavaduotojų.

Pradėti prieš parlamentarą naudoti kriminalinės žvalgybos priemones būtų galima tik kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo ar jo pareigas einančio pareigūno sprendimu, sutikus generaliniam prokurorui ar jo pareigas einančiam pavaduotojui.

Į įstatymą siūloma įrašyti išplėstą Konstitucijos normą dėl Seimo nario imuniteto. Pagal projektą, parlamentaras be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė, išskyrus atvejus, kai jis užtinkamas bedarantis tyčinį nusikaltimą (in flagranti), už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo.