Tai numatančias Susirinkimų įstatymo pataisas įregistravo Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai.

Projektu siūloma atsisakyti šiuo metu Susirinkimų įstatyme nustatytos pranešimų apie organizuojamus susirinkimus derinimo procedūros, numatyti, kad Lietuvos Respublikos piliečių konstitucinė teisė į susirinkimų laisvę gali būti ribojama tik teismo.

Pasak pataisų iniciatoriaus Seimo nario Vytauto Bako, tokius įstatymo pakeitimus paskatino siekis apsaugoti žmogaus teisę rinktis į taikius susirinkimus, išsakyti savo nuomonę. Anot jo, rinktis į taikius susirinkimus niekas neturi teisės riboti, o jei yra pagrindo manyti, kad susirinkimo metu bus pažeistas valstybės ar visuomenės saugumas, viešoji tvarka, žmonių sveikata ar dorovė, taip pat kitų asmenų teisės ir laisvės ir to negalima išvengti, savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo turi teisę kreiptis į teismą, kuris ir priimtų sprendimą dėl susirinkimų laisvės ribojimo.

Šia įstatymo pataisa siekiama supaprastinti procedūras organizuojant susirinkimus, užteks apie planuojamą susirinkimą tik pranešti savivaldybei.

„Nereti atvejai, kuomet kai kurių savivaldybių politikai imasi varžyti žmonių teisę susirinkti į taikius susirinkimus arba nepagrįstai ją riboja, nesuderindami susirinkimo vietos, laiko ar formos. Ir šiuo metu galiojantis Susirinkimų įstatymas tokias galimybes suteikia. Pavyzdžiais gali būti ir Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas atšaukti suderintą leidimą Šeimų sąjūdžio šiandien planuotam mitingui prie Seimo, ir Kauno miesto savivaldybės birželio pradžioje neišduotas leidimas organizuoti LGBTQ+ eitynių“, – sako V. Bakas.

Šiuo metu Susirinkimų įstatyme nustatyta, kad susirinkimo organizatoriai ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki numatytos susirinkimo dienos privalo pateikti savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui rašytinį pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus daugiau kaip 15 žmonių. Savivaldybė, gavusi tokį pranešimą, organizuoja derinimą ir išduoda suderinamumo dokumentą, kuris prilyginamas leidimo susirinkti išdavimui.

Anot pataisas palaikančių Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ parlamentarų, pagal tarptautinę teisinę praktiką šios teisės įgyvendinimas turėtų būti kiek įmanoma užtikrintas vengiant reguliavimo.

„Šia įstatymo pataisa siekiama supaprastinti procedūras organizuojant susirinkimus, užteks apie planuojamą susirinkimą tik pranešti savivaldybei. Pataisa siekiame pašalinti įstatymo spragas, kurios leidžia valdžios institucijoms ir politikams riboti teisę į taikius susirinkimus, leisti piliečiams laisviau realizuoti savo konstitucinę teisę į susirinkimų laisvę“, – teigia Seimo narė Laima Nagienė.

V. Bakas pažymi, kad viskas, kas įstatymu nėra aiškiai draudžiama, turi būti leidžiama, negalima reikalauti iš norinčių surengti susirinkimą leidimų, nes teisė į taikius susirinkimus priskiriama prie pagrindinių žmogaus teisių.

„Susirinkimų teisė įtvirtinta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Pastaraisiais metais parengtose Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos, Europos Komisijos, Didžiosios Britanijos parlamento Žmogaus teisių komiteto ataskaitose ir leidiniuose atkreipiamas dėmesys į pagrindinių žmogaus teisių ribojimus pandemijos metu, akcentuojama būtinybė užtikrinti susirinkimų laisvę net ir pandemijos, karantino laikotarpiu“, – teigia V. Bakas.