Tai numatantį Statuto pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu šio komiteto pirmininkė Guoda Burokienė.

Teikiamas Seimo statuto pakeitimo projektas yra lydintis Valstybės tarnybos įstatymo pataisas.

Nuo 2019 metų sausio 1 d. įsigaliojanti Valstybės tarnybos įstatymo nauja redakcija Seimo narių padėjėjams-sekretoriams sudaro galimybę, neviršijant 3 pareigybių koeficientų vidurkių sumos, nustatyti pareiginės algos koeficientą nuo 5,7 iki 12.

„Atsiradus galimybei nustatyti koeficientą, būtina sudaryti galimybę Seimo nariui pasirinkti steigiamos pareigybės pavadinimą, t. y. steigti Seimo nario patarėjo ar Seimo nario padėjėjo pareigybę. Taip pat siūloma atsisakyti pareigybės požymio „sekretorius“,- sako G. Burokienė.

Valstybės tarnybos įstatyme siūloma nustatyti, kad valstybės institucijose ir įstaigose (tarp jų - ir Seimo kanceliarijoje) būtų tvirtinama darbo užmokesčio sistema, kurioje būtų detalizuojami valstybės tarnautojų pareiginės algos nustatymo kriterijai (veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar einamoms pareigoms svarbių žinių turėjimas ir pan., o šiuo atveju ir pareigybės pavadinimo pasirinkimo kriterijai).

Sistemiškai su Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimu, Seimo komitetas siūlo reglamentuoti Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų maksimalų savaitės darbo laiką.

Komitetas Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projekte siūlo atsisakyti tokiems valstybės tarnautojams taikomos išimties dėl darbo laiko iki 12 valandų.

Siūloma Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams palikti galimybę dirbti pas kelis Seimo narius ir (ar) frakcijoje, bet neviršijant 40 valandų per savaitę.

Statute siūloma nustatyti, jog Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas suderinęs su Seimo nariu darbo laiko pradžią ir pabaigą dirba neviršydamas jo pareigybės krūviui nustatytos savaitės darbo laiko normos (apie ją informuos Seimo kanceliarija), laikydamasis maksimalių darbo laiko ir minimalių poilsio laiko reikalavimų.

Šiuo metu Seimo statutas numato vienos rūšies Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigybę - Seimo nario padėjėjas - sekretorius.

Seimo statute nėra nuostatos, reglamentuojančios Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus darbo organizavimą ir darbo laiko skirstymą. Seimo nario padėjėjui-sekretoriui taikoma darbo laiko norma proporcingai užimamam pareigybės krūviui.

„Esant tokiam reguliavimui Seimo kanceliarijoje yra nustatoma Seimo narių padėjėjų-sekretorių darbo laiko pradžia ir pabaiga, kuri ne visada sutampa su jų faktiniu darbo laiku“, - sako Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė Guoda Burokienė.