„Argumentai yra keli - yra etikos argumentas. Yra ir aplinkosaugos argumentas - kailinių žvėrelių ūkiai teršia aplinką ir pažeidžia žmogaus teises į švarią aplinką. Net labai konservatyvus politikas Jaroslavas Kačinskis yra sakęs, kad jei nenorime būti antros klasės Europos Sąjungos valstybė, turime užtikrinti, kad mūsų šalyje gyvūnai nebūtų žudomi dėl ne pirmos būtinybės prekių“, - Lenkijos valdančiosios daugumos partijos Teisė ir teisingumas pirmininką citavo L. Kasčiūnas.

Tuo tarpu projektą palaikantis Mišrios Seimo narių grupės narys Linas Balsys tvirtino, kad pati gyvūnų žudymo dėl kailio idėja yra iš esmės nehumaniška, todėl verslo argumentai, esą reikėtų kreipti dėmesį į tai, kokiomis sąlygomis žvėreliai laikomi, neturi jokios prasmės.

Pasak L. Balsio, mokesčių sumokama keliasdešimt tūkstančių eurų, darbo vietos kuriamos sezoninės, purvinos ir kruvinos, todėl kalbėti apie naudą ekonomikai tikrai nėra didelio tikslo. Parlamentaro teigimu, reikėtų su Vyriausybe aptarti, kaip draudimą įgyvendinti sklandžiai ir kompensuoti dalį išlaidų verslui.

Tie gyvūnai pabėga iš fermų, atbėga prie gyventojų, apkandžioja žmones, pjauna vištas. Kiekvieną savaitę taip atsitinka.

Panašios pozicijos laikėsi ir A. Gelūnas, patikinęs, kad pateisinamai susimedžioti gyvūną dėl kailio galėtų nebent žmonės, kurių gyvybei gresia pavojus, tačiau šiuo atveju aptariama ne tokia situacija. „Tačiau mes kalbame ne apie tai, o apie abejotinų estetinių poreikių tenkinimą - todėl mano parašas yra po šiuo įstatymu“, - sakė liberalas A. Gelūnas.

Seimo narius papildė ir biologijos mokslų daktarė Grita Skujienė, pasak kurios, dėl kailių auginami gyvūnai nėra natūralu Lietuvos ekosistemai, pabėgę į laisvę tokie gyvūnai išnaikina vietines rūšis. Negana to, laukiniams gyvūnams užtikrinti gerų gyvenimo sąlygų narvuose neįmanoma iš principo.

Pasak sodybos „9 vėjai“ savininko Evaldo Subačiaus, kailių ferma yra sąlyginai netoli jo sodybos, todėl papūtus nepalankiam vėjui jaučiama šleikštulį kelianti smarvė.

„Su smarvės antplūdžiu ateina ir musės. Fermos deklaruoja, kad tai naikinama, tačiau tai nėra tiesa. Dar daugiau, tie gyvūnai pabėga iš fermų, atbėga prie gyventojų, apkandžioja žmones, pjauna vištas. Kiekvieną savaitę taip atsitinka. Yra visa paletė tokių labai negražių problemų“, - aiškino E. Subačius.

Tuo tarpu ne pelno siekiančios gyvūnų teisių organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė priminė, kad tokį verslą jau uždraudė 17 ES valstybių, todėl Lietuvai nederėtų atsilikti.

„Jau dabar pas mus atsikelia Nyderlandų ūkininkai, nes pas juos ši industrija buvo uždrausta. Tai mums reikia pasirinkti, ar būsime Europos šiukšlynas, kur atvežamos kitur ES nepriimtos industrijos“, - klausė vadovė.

Spalį „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, tik 19 proc. Lietuvos gyventojų pritaria gyvūnų auginimui ir žudymui tik dėl jų kailio. 64 proc. visuomenės tam nepritaria, o 17 proc. neturi nuomonės.

Kaip jau rašė ELTA, rugpjūtį, gavusi signalų iš žiniasklaidos apie visuomeninių organizacijų užfiksuotus galimus gyvūnų gerovės ir kailinių žvėrelių laikymo pažeidimus, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) inicijavo neplanines patikras įtarimų sukėlusiuose ūkiuose.

VMVT duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra registruota ir veiklą vykdo 210 kailinių žvėrelių ūkių. Visi jie tikrinami periodiškai, 1-2 kartus per metus, pasirenkant didžiausią riziką gyvūnų gerovei keliančius laikotarpius, pavyzdžiui, jauniklių atjunkymo nuo motinų laikas (birželis-liepa) ar žudymo laikas (kovas / spalis-lapkritis).

Patikrinimų metu daugiausiai nustatoma smulkių neatitikimų, šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo pažeidimų. Pasitaikė atvejų, kai keliuose ūkiuose buvo rasta sužeistų gyvūnų, taip pat silpno išsivystymo jauniklių, tačiau visi sužeisti gyvūnai buvo atskirti nuo sveikųjų, jiems buvo suteikta papildoma priežiūra ir gydymas, teigė VMVT.

Kai kuriuose ūkiuose nustatyta, kad gyvūnų (jauniklių) skaičius garduose didesnis, todėl nurodyta po atjunkymo gyvūnus nedelsiant perkelti į tuščius narvus. Ūkiai, kuriuose užfiksuojami pažeidimai, pasak VMVT, įtraukiami į didesnės rizikos grupę, jų kontrolė vykdoma dažniau.