Tai numatančias Diplomatinės tarnybos ir Prokuratūros įstatymų pataisas įregistravo Seimo narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė.
Jei parlamentarai pritartų, įstatyme būtų numatyta, kad diplomatu gali dirbti asmuo, ne vyresnis kaip 70 metų.
Šiuo metu Diplomatinės tarnybos įstatymas nustato 65 metų bendrą diplomato amžiaus ribą, tačiau kartu leidžia diplomatinės tarnybos laiką individualiai pratęsti ne ilgiau kaip 5 metams.
Projektą parengusi B. Vėsaitė mano, kad siūlomas reguliavimas padėtų išsaugoti diplomatinėje tarnyboje sukauptą profesinę ir institucinę patirtį, užtikrintų nuoseklesnę kartų kaitą.
„Diplomato profesinė kompetencija, valstybės atstovavimo patirtis, užsienio politikos ir tarptautinių santykių išmanymas, derybiniai gebėjimai, užsienio kalbų žinios ir institucinė atmintis yra ilgą laiką kaupiamas profesinis išteklius. Todėl siūloma visiems diplomatams nustatyti vienodą, iš anksto įstatyme apibrėžtą 70 metų amžiaus ribą, nesiejant galimybės tęsti tarnybą po 65 metų su individualiu sprendimu“, – dokumento aiškinamajame rašte sako B. Vėsaitė.
Naują 70 metų amžiaus ribą siūloma taikyti ir diplomatams, kurie iki naujo įstatymo įsigaliojimo buvo priimti į diplomatinę tarnybą ir jo įsigaliojimo dieną tebedirba diplomatais. Diplomatams, kuriems iki įstatymo įsigaliojimo buvo pratęstas diplomatinės tarnybos laikas, įsigaliojus naujam reguliavimui, būtų taikoma bendra 70 metų amžiaus riba.
„Ši nuostata savaime nepratęstų terminuotos diplomato tarnybos sutarties termino. Iki įstatymo įsigaliojimo nutrauktos diplomato tarnybos sutartys ar terminuotos diplomato tarnybos sutartys nebūtų atkuriamos“, – sako B. Vėsaitė.
Ji taip pat akcentuoja, kad įstatymo projektu senatvės pensijos amžius nedidinamas ir nekeičiamos jos skyrimo bei mokėjimo sąlygos.
„Siūloma 70 metų riba yra maksimali tarnybos amžiaus riba, o ne teisės į senatvės pensiją atsiradimo amžius. Tarnybos tęsimas iki šios ribos nėra privalomas: išlieka galimybė pasitraukti iš tarnybos įstatymų nustatyta tvarka", – sako B. Vėsaitė.
ELTA primena, kad šiuo metu diplomatu gali dirbti asmuo, ne vyresnis kaip 65 metų. Įstatymas leidžia diplomato tarnybą po šios amžiaus ribos pratęsti ne ilgiau kaip 5 metams. Diplomatinio atstovo tarnybos laiką užsienio reikalų ministro teikimu gali pratęsti prezidentas, o kitų diplomatų tarnybos laiką iki vienų metų gali pratęsti užsienio reikalų ministras. Tarnybos laikas gali būti pratęstas tik įstatyme nustatytomis sąlygomis.
Diplomato tarnybos sutartis ar terminuota sutartis nutraukiama diplomatui sukakus nustatytą amžių, jeigu jo tarnybos laikas nebuvo pratęstas, arba pasibaigus pratęstam tarnybos laikui. Įstatyme taip pat nustatytos specialios nuostatos dėl vyresnių kaip 65 metų diplomatinių atstovų atšaukimo, atsistatydinimo ir jų diplomato tarnybos sutarčių nutraukimo.
Nauja galimybė atsirastų ir prokurorams
Prokuratūros įstatymo pataisas įregistravusi B. Vėsaitė taip pat siūlo nustatyti 70 metų maksimalią tarnybos amžiaus ribą generaliniam prokurorui, generalinio prokuroro pavaduotojams ir kitiems prokurorams vietoj šiuo metu nustatytos 65 metų ribos.
Pasak jos, toks reguliavimas leistų tęsti tarnybą ir sukakus senatvės pensijos amžių.
Generalinio prokuroro 5 metų kadencijos trukmė nebūtų keičiama. Jeigu jo paskyrimo terminas pasibaigtų anksčiau, negu jam sukaktų 70 metų, generalinio prokuroro įgaliojimai pasibaigtų suėjus įstatyme nustatytam kadencijos terminui. Taip pat išliktų visi kiti Prokuratūros įstatyme numatyti generalinio prokuroro, jo pavaduotojų ir kitų prokurorų įgaliojimų ar tarnybos santykių pasibaigimo pagrindai.
Anot B. Vėsaitės, nauja 70 metų amžiaus riba būtų taikoma ir asmenims, kurie iki įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti generaliniu prokuroru, generalinio prokuroro pavaduotojais ar prokurorais ir kurių įgaliojimai ar tarnybos santykiai įstatymo įsigaliojimo dieną dar nebūtų pasibaigę. Iki naujo reguliavimo įsigaliojimo pasibaigę įgaliojimai ar tarnybos santykiai nebūtų atkuriami.
„Prokuroro profesinė kompetencija, gebėjimas organizuoti ir kontroliuoti sudėtingus ikiteisminius tyrimus, palaikyti valstybinį kaltinimą, ginti viešąjį interesą ir spręsti sudėtingus teisės taikymo klausimus yra ilgą laiką kaupiamas profesinis išteklius. Todėl vien dėl nustatytos amžiaus ribos netenkant didelę profesinę patirtį sukaupusių prokurorų, kartu prarandama ir reikšminga institucinė patirtis“, – sako B. Vėsaitė.
Šiuo metu Prokuratūros įstatyme nustatyta, kad generalinio prokuroro ir generalinio prokuroro pavaduotojų įgaliojimai nutrūksta jiems sulaukus 65 metų, o kiti prokurorai sulaukę 65 metų yra atleidžiami iš tarnybos.
Siūloma, kad naujos įstatymų nuostatos dėl diplomatų ir prokurorų įsigaliotų 2027 m. sausio 1 d.
Seimas svarsto siūlymus dėl teisėjų ir valstybės tarnautojų profesinės karjeros
Šių metų kovo mėnesį Seimas pradėjo svarstyti siūlymą leisti vyresniems nei 65 metų sulaukusiems valstybės tarnautojams tęsti tarnybą, netaikant privalomos kasmetinės darbo pratęsimo procedūros.
Iniciatyvos autorės B. Vėsaitės teigimu, įstatymo pataisų tikslas yra panaikinti diskriminaciją dėl amžiaus valstybės tarnyboje, didinti valstybės tarnybos efektyvumą.
Šiuo metu, kaip numato galiojantis įstatymas, į valstybės tarnybą priimami asmenys negali būti vyresni nei 65 metų, išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus.
Rugsėjo mėnesį Seimas pradėjo svarstyti parlamento vadovo Juozo Oleko pateiktas įstatymo pataisas, siūlančias 5 metams – nuo 65 iki 70 metų – pratęsti galimybę teisėjams užimti šias pareigas.
Tai numatančias Teismų įstatymo pataisas po pateikimo palaikė 65 Seimo nariai, 16 buvo prieš, 28 susilaikė. Projektas perduotas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui, o plenariniame posėdyje jis vėl turėtų atsirasti lapkričio 17 d.
Jei Seimas pataisoms pritartų, teisėjo įgaliojimai baigtųsi, kai jam sukaktų 70 metų arba pasibaigtų terminuoto paskyrimo laikas.
Pasak J. Oleko, valstybė turėtų gebėti ilgiau išsaugoti ir panaudoti žmonių profesinę patirtį ten, kur ji kaupiama dešimtmečiais. Parlamento vadovas tikisi, kad jo iniciatyva padės darbe išlaikyti didelę profesinę patirtį turinčius teisėjus, tai atitiktų ir sidabrinės ekonomikos kryptį.
(be temos)