Siūloma žemesnę kartelę taikyti tik 2024 m. Seimo rinkimams

Seimo TS-LKD frakcijos nario M. Majausko teigimu, įstatymas neturėtų būti keičiamas likus mažiau nei metams iki Seimo rinkimų, kadangi taisyklių koregavimas daro įtaką rinkimuose dalyvaujančių partijų rezultatams, renkamo parlamento sudėčiai ir jo stabilumui.

„Artėjant kadencijos pabaigai, partijų mėginimai sustiprinti pozicijas prieš kitus rinkimus paprastai suintensyvėja. Todėl siekis mažinti patekimo į Seimo slenkstį galimai nurodo ne norą didinti politinių jėgų atstovavimą ir nuomonių atspindėjimą, o paprasčiausią suinteresuotų partijų politinį išskaičiavimą“, – teigia Seimo narys.

Parlamentarai įžvelgia ir daugiau su įstatymo įgyvendinimu susijusių problemų. „Paprastai mažesnis rinkimų barjeras didina parlamento fragmentacijos ir nestabilių valdančiųjų koalicijų susidarymo tikimybę. Jau dabar Lietuva, lyginant su Europos Sąjungos šalimis, pasižymi didesne nei vidutine parlamento fragmentacija. Sumažinus kartelę, rizikos tik dar labiau išaugs“, – pažymi Seimo nariai.

Siekis mažinti patekimo į Seimo slenkstį galimai nurodo ne norą didinti politinių jėgų atstovavimą ir nuomonių atspindėjimą, o paprasčiausią suinteresuotų partijų politinį išskaičiavimą.

Siūlymą atidėti žemesnės rinkimų kartelės įsigaliojimą pasirašė TS-LKD frakcijai atstovaujantys I. Šimonytė ir M. Majauskas bei Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė. Seimo nariai įsitikinę – norint amortizuoti galimai neigiamas žemesnės rinkimų kartelės pasekmes – politinės partijos ir visuomenė privalo turėti daugiau laiko pasiruošti.

Lapkričio 21 d. Seimas po svarstymo pritarė Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Simono Gentvilo inicijuotoms Seimo rinkimų įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama iki 4 ir 6 proc. sumažinti ribą, pagal kurią politinių partijų ir jungtinių kandidatų sąrašai galėtų gauti mandatus Lietuvos parlamente, primena ELTA.

Už projektą po svarstymo balsavo 56 Seimo nariai, prieš buvo 39, susilaikė 9 parlamentarai. Tai dar negalutinis balsavimas, Seimo rinkimų įstatymo pataisų dar laukia priėmimo stadija.

Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Naglis Puteikis siūlė iki 3 proc. ir 5 proc. sumažinti ribą, pagal kurią politinių partijų kandidatų sąrašas ir jungtinis kandidatų sąrašas galėtų gauti mandatus šalies parlamente, tačiau Seimas tam nepritarė.

Šiuo metu partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, o jungtinis kandidatų sąrašas mandatų dalybose dalyvauja tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.