„Jeigu po prezidentų pokalbio būtų sustabdytas karas, jeigu būtų sustabdyta invazija, būtų nutraukta jau prasidėjusi invazija, tada sakytume, kad pokalbių reikia, nes jie duoda rezultatą. Kaip matėme, rezultato nebuvo. Aš netgi sakyčiau, kad Putinas kažkiek gal ir pasišaipė iš tų, kurie bandė su juo kalbėtis“, – antradienį Žinių radijui sakė A. Skaisgirytė.

Nors E. Macrono užsienio politikos kryptis Kremliaus atžvilgiu ir susilaukia Vilniaus kritikos, tačiau daug labiau, prezidento Gitano Nausėdos patarėjos teigimu, nerimą kelia pagrindinės jo konkurentės prezidento rinkimuose sąsajos su Rusija. Pasak Prezidentūros užsienio politikos grupės vadovės, nors Marine Le Pen apibūdinama kaip kraštutinių dešiniųjų pažiūrų kandidatė, tačiau tokia „klišė, pasak patarėjos, neatspindi visų E. Macrono konkurentės politinių nuostatų.

„Mums turbūt didžiausią nerimą kelia jos (Le Pen – ELTA) artimas ryšys su Putinu. Ne paslaptis, kad jos partiją Putinas finansavo. Dar anksčiau tai darė, matyt, ir dabar tai daro. Praėjusiuose Prancūzijos prezidento rinkimuose jis kišosi į rinkimų procesą, aktyviai padėjo Le Pen, kuri tada nelaimėjo“, – aiškino A. Skaisgirytė.

ELTA primena, kad ateinantį savaitgalį Prancūzijoje vyks antrasis prezidento rinkimų turas, kuriame varžosi E. Macronas ir M. Le Pen.

Nuomonės apklausos jau kelias savaites rodo, kad E. Macronas turi pranašumą. Pirmadienį „Ipsos-Sopra Steria“ atlikta rinkėjų ketinimų apklausa suteikė jam 56 proc., o M. Le Pen – 44 proc. palaikymą.