- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvai pasitraukti iš Rusijos kontroliuojamos energetikos sistemos (BRELL) kartu su Latvija ir Estija būtų patogiau ir techniškai, ir geopolitiškai, sako vyriausioji prezidento patarėja užsienio politikos klausimais. Ji sako tikinti, kad šiuo klausimu įmanoma rasti sutarimą su kaimynais.
„Įmanomas konsensusas ir būtų pageidautinas tas konsensusas, kadangi pasitraukti visoms trims šalims yra kur kas patogiau ir techniškai, ir geopolitiškai. Geopolitinis momentas, beje, čia irgi yra svarbus“, – antradienį Žinių radijui sakė Asta Skaisgirytė.
Lietuva siekia nuo bendros Baltijos šalių, Rusijos ir Baltarusijos elektros sistemos atsijungti anksčiau nei 2025 metų gruodį. Ji norėtų tai padaryti 2024 metų vasarį ir sinchronizuotis su kontinentinės Europos tinklais. Tuo metu Latvija ir Estija ketina laikytis galutinės datos.
„Mes visada sakėme, kad kuo greičiau (pasitraukti iš BRELL – BNS), tuo geriau, nes ypač vykstant karui nenorime likti neapibrėžtoje situacijoje ir norime užsitikrinti savo energetinį saugumą“, – sakė A. Skaisgirytė.
Anot jos, ir Latvija, ir Estija tai supranta.
Ir latviai, ir estai pabrėžia, kad jiems tai yra techninis klausimas, ne politinis, o techninius klausimus visada galima išspręsti.
„Dėl šio aspekto nėra jokių ginčų, jeigu diskutuojama, tai diskutuojama dėl techninių parametrų. Tam, kad sinchronizuotųsi su kontinentine Europa, Latvija ir Estija turi statyti papildomų jungčių, tos papildomos jungtys, žinoma, užima laiko ir lėšų“, – teigė patarėja.
„Manau, kad pavyks rasti konsensusą su Latvija ir Estija. Ir latviai, ir estai pabrėžia, kad jiems tai yra techninis klausimas, ne politinis, o techninius klausimus visada galima išspręsti“, – sakė ji.
Lietuvos energetikos viceministras Albinas Zananavičius pirmadienį neatmetė galimybės, kad Lietuva gali viena pati pasitraukti iš BRELL sutarties. Tačiau tai būtų tik politinis sprendimas, fiziškai šalies tinklai liktų sistemoje ir toliau.
2001 metų vasarį pasirašyta BRELL sutartis apibrėžia, kaip Baltijos šalys kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje, arba vadinamajame BRELL žiede, kuriame elektros dažnį reguliuoja Maskva.
Ši sutartis atnaujinama kasmet vasario mėnesį. Norint teisiškai ją nutraukti apie tai turi būti pranešta prieš pusmetį – tai yra iki rugpjūčio 7 dienos, tuomet kitų metų vasarį būtų galima ją nutraukti.
Dėl atsijungimo nuo BRELL klausimo ketinama rengti Valstybės gynimo tarybos posėdį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda ir E. Bajarūnas neskundė teismui VTEK išvados dėl įstatymo pažeidimo1
Viešųjų ir privačių interesų įstatymą pažeidę prezidentas Gitanas Nausėda ir buvęs ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Eitvydas Bajarūnas šį pažeidimą konstatavusios Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) išvado...
-
A. Mazuronis prezidento rinkimuose siekia ne tik pergalės (interviu)3
Darbo partijos kandidatas į prezidentus Andrius Mazuronis neslepia, kad „darbiečiams“ pergalė šalies vadovo rinkimuose nėra svarbiausias tikslas. Jo teigimu, lenktynėse dėl Daukanto aikštės rūmų vadovo posto partija taip pat ...
-
G. Landsbergis: laisvos, suvienytos ir taikios Europos projektas dar nėra baigtas13
Trečiadienį Lietuvai minint įstojimo į Europos Sąjungą (ES) 20-metį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad Europos šeima dar nėra pilna. ...
-
Prezidentai: Baltijos šalių narystė ES ir NATO pakeitė geopolitinį kraštovaizdį10
Lietuvos, Latvijos ir Estijos narystė Europos Sąjungoje (ES) bei NATO iš esmės pakeitė geopolitinį kraštovaizdį ir nulėmė Baltijos šalių ateitį, sako Baltijos valstybių prezidentai. ...
-
Premjerė: per du narystės ES dešimtmečius Lietuva tapo sėkmingųjų klubo nare9
Per 20 narystės Europos Sąjungoje (ES) metų Lietuva tapo laimingųjų ir sėkmingųjų klubo nare, trečiadienį sveikindama gyventojus su sukaktimi teigė premjerė Ingrida Šimonytė. ...
-
Seimo pirmininkė: narystė ES – svarbiausias žingsnis atkūrus nepriklausomybę7
Narystė Europos Sąjungoje (ES) yra svarbiausias žingsnis šaliai atkūrus nepriklausomybę, teigia Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, sveikindama Lietuvą įstojimo į Bendriją 20-mečio proga. ...
-
L. Kasčiūnas JAV gynybos srities įmones pakvietė investuoti Lietuvoje19
Antradienį krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas Jungtinių Valstijų (JAV) gynybos srities įmones pakvietė investuoti Lietuvoje. ...
-
A. Bilotaitė sako nesulaukusi aiškaus atsakymo iš prokuratūros dėl G. Nausėdos veiksmų9
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako nesulaukusi iš Generalinės prokuratūros aiškaus atsakymo, ar prezidentui Gitanui Nausėdai pirmajam pranešus apie Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą, tai nepakenkė ikiteisminiam tyrimu...
-
G. Nausėda apie etikos sargų išvadą dėl VSD komisijos: tuščiu baku toli nenuvažiuosi11
Seimo etikos sargams konstatavus, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusi laikinoji komisija pažeidė kelis įstatymus ir procedūras, prezidentas Gitanas Nausėda kartoja, jog šios komisijos tikslas buvo jį dis...
-
G. Nausėda kirto A. Bilotaitei: melo kojos – trumpos35
Reaguodamas į Generalinės prokuratūros išaiškinimą dėl vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės kreipimosi, prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad „melo kojos trumpos“. Šalies vadovas taip pat ragina dėl jo pasisak...