Anot jo, buvusių valdančiųjų konservatorių sprendimas skirti Seimo narį, savo kolegą Stasį Šedbarą KT teisėju buvo klaida, o dabar tą patį daro socialdemokratai į šį teismą teikdami savo atstovą Julių Sabatauską.

„Tai yra didžiausia problema ir konservatorių sprendimas skirti Stasį Šedbarą buvo tikrai klaida, nes tai yra politizavimas šito teismo“, – penktadienį Žinių radijui sakė parlamentaras.

Anot jo, bent S. Šedbaro kompetencija ir darbo patirtis nekėlė abejonių, tuo metu J. Sabatauskas, S. Skvernelio teigimu, neatitinka Konstitucijoje įtvirtintų reikalavimų KT teisėjams.

„Žmogus nėra nei teisės mokslininkas, per tuos metus nei kokios nors monografijos ar publikacijos teisine tema mokslinės parašęs, nėra mokslinio vardo, nėra teisinio darbo jokio, be to, kad būni Seime. O Seimo nariui nėra reikalavimo turėti apskritai jokio išsilavinimo“, – sakė demokratų lyderis.

„Taip, suprantu, devyneri metai teisme, paskui tie devyneri metai konvertuojasi į pilną stažą teisėjo, pensija ten ko gero apie 5000 eurų ir panašiai. Tai gal tie materialiniai dalykai tokie labai svarbūs. Kaip sako, už viso gyvenimo nuopelnus, bet taip negalima daryti su Konstituciniu Teismu“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Seimo nariui nėra reikalavimo turėti apskritai jokio išsilavinimo.

Jis su grupe parlamentarų kreipėsi į Regionų administracinį teismą prašydami stabdyti pradėtą J. Sabatausko skyrimo į KT teisėjus procedūrą ir panaikinti parlamento vadovo teikimą.

Jų teigimu, J. Sabatausko kandidatūra neatitinka Konstitucijoje įtvirtinto reikalavimo, kad KT teisėju gali būti asmuo, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.

Anot skundo autorių, J. Sabatauskas neturi teisinio darbo stažo pagal teisininko specialybę, nes nėra dirbęs nei mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę, nei dirbęs kito teisinio darbo, kuriam privalomas teisinis išsilavinimas.

J. Sabatauskas nuo 2000 metų renkamas į parlamentą, šiuo metu jis vadovauja Teisės ir teisėtvarkos komitetui.

Pats kandidatas į KT anksčiau žurnalistams yra sakęs, kad atitinka minėtą reikalavimą, nes Vyriausybės patvirtintame teisinių pareigybių sąraše, be kitų, įrašyti ir Seimo nariai.

Be to, pastabų Seimo pirmininko Juozo Oleko potvarkiui dėl J. Sabatausko kandidatūros teikimo neturėjo ir Seimo teisininkai.

KT sudaro devyni teisėjai, kas trejus metus teismas atnaujinamas trečdaliu. Šis atnaujinimas turi įvykti kitų metų pavasarį, tačiau kandidatų pavardes privalu paskelbti prieš pusmetį.

Antradienį per nenumatytą posėdį Seimo pirmininkas socialdemokratas J. Olekas į KT teisėjus pateikė partijos kolegos J. Sabatausko, prezidentas Gitanas Nausėda – Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekano Haroldo Šinkūno, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė Danguolė Bublienė – šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Artūro Driuko kandidatūras.