„Remiame profesinių sąjungų teisėtus reikalavimus ir vertiname streiką kaip priemonę, kurios galutinis tikslas – grįžti prie socialinio dialogo tarp visų suinteresuotųjų švietimo sistemos dalyvių ir partnerių“, – rašoma LSDP tarybos patvirtintame pareiškime.

LSDP pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė šeštadienį sakė, kad vykstantys konfliktai su mokytojais rodo dialogo trūkumą.

Anot partijos, kilęs mokytojų nepasitenkinimas yra prasto Vyriausybės darbo pasekmė – laiku buvo nevykdomi duoti pažadai dėl atlyginimų ir darbo sąlygų gerinimo, buvo imamasi tinkamai neparengtų reformų, pertvarkų.

„Raginame Vyriausybę tvirtai laikytis partijų pasirašytame susitarime numatytų terminų, kad jau 2024 metais mokytojams ir aukštųjų mokyklų dėstytojams būtų mokamas atlyginimas, sudarantis atitinkamai 130 proc. ir 150 proc. vidutinio darbo užmokesčio“, – rašoma pareiškime.

LSDP taip pat ragina peržiūrėti ir taisyti etatinio apmokėjimo tvarką, spręsti perpildytų klasių problemą.

Tarybos posėdyje partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sakė, kad planuojami streikai rodo, jog „mažų mažiausiai pritrūko dialogo ir tarimosi, kuris buvo žadėtas“.

„Esu įsitikinusi, kad su mokytojais susitarti galima“, – teigė politikė.

„Švietimo bendruomenė dėl susiklosčiusios situacijos piktinasi pagrįstai: nauji vadovėliai buvo laiku neparengti, trūksta mokytojų, o partijų susitarimas dėl švietimo ignoruojamas“, – sakė V. Blinkevičiūtė.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga rugpjūčio pabaigoje pranešė, jog traukiasi iš kolektyvinės sutarties su švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei planuoja streiką. Įspėjamasis mokytojų streikas turėtų vykti rugsėjo 15 dieną, o nesulaukus norimų rezultatų, rugsėjo 29-ąją bus surengtas ir tikrasis streikas.

Profsąjunga reikalauja, kad atlygis pedagogams jau nuo šių metų rugsėjo būtų didinamas 20 proc., nuo kitų metų sausio – dar 30 proc., taip pat reikalaujama klasėse mažinti mokinių skaičių.

Apie ketinimus streikuoti, jei per rugsėjį nebus sutarta dėl jos keliamų reikalavimų, pranešė ir Egidijaus Milešino vadovaujama Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga.

Ji reikalauja, kad  mokytojų atlyginimas kitąmet siektų 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio, o aukštųjų mokyklų dėstytojams – 150 procentų. Šiuos tikslus Vyriausybė įsipareigojusi pasiekti iki 2024-ųjų pabaigos.

Profsąjunga taip pat prašo, kad švietimo pagalba ir ikimokyklinis ugdymas būtų finansuojami 100 procentų iš valstybės biudžeto.