Socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas teigia, kad ne draskymasis opozicijoje ar intrigos, kuriamos prezidento rinkimų išvakarėse, bet konstruktyvus, nors ir sunkiai matomas darbas, duoda realių vaisių. Kartu, pabrėžė politikas, atskilęs buvęs „partijos žiedas“ taip pat nebeturi jokios neigiamos įtakos, o jų kalbos apie naujos partijos steigimą yra ne kas kita kaip „miręs projektas“.

Anksčiau padarytų klaidų pripažinimas, partijos sprendimų demokratizavimas ir vidinė komunikacija, išleistas socialdemokratų manifestas, konstruktyvus darbas teikiant įstatymų projektus, kalbėjo G. Paluckas, yra tai, kas parodo partijos atsinaujinimą ir aktyvumą. Taip pat, kaip socialdemokratus nuo valdančiųjų ir konservatorių atskirsiantį veiksnį, G. Paluckas minėjo atsigręžimą ne į karinį, bet į socialinį saugumą. Anot jo, socialdemokratai sieks šalies ekonominį augimą išnaudoti ne ginklams pirkti, bet socialinei atskirčiai mažinti.

Praėjusią savaitę naujienų agentūra ELTA paskelbė „Baltijos tyrimų“ vykdytų apklausų duomenis, kad socialdemokratai, nuo vasaros buvę treti, sausio mėnesį aplenkė į vieną po kito į viešus skandalus įsiveliančius valdančiuosius.

Mes opozicijoje dirbame konstruktyviai. Mes ne konservatoriai ir nesiveliame į asmeniškumus, „nekalame“ personaliai Ramūno Karbauskio ar Aurelijaus Verygos.

„Valstiečius“ (šią partiją palaiko 11,6 proc. rinkėjų) aplenkę socialdemokratai populiariausių partijų reitingų lentelėje su 13,2 proc. palaikymu rikiuojasi antri, iškart po konservatorių (17,4 proc.).

Politologai, vertindami rokiruotes reitingų lentelėje, viena vertus, teigia, kad partijų populiarumo pokyčiai vyksta 2-3 procentų ribose, todėl nebūtinai perteikia realius pasikeitimus visuomenėje. Kita vertus, net jei keliais procentais ir ūgtelėjęs socialdemokratų populiarumas atspindi realius pokyčius valstybėje, tai nelabai aišku, dėl ko tai įvyko.

Socialdemokratai, kaip opozicinė partija, ganėtinai tyli, aktyviai nedalyvauja aštriausiose politinėse diskusijose, o jos pirmininkas G. Paluckas, lyginant su aktyvaus opozicionieriaus vaidmenį užėmusio konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio užduodamu tonu, linkęs dažniau patylėti. Galima net pagalvoti, kad G. Paluckas priėmė anksčiau Premjero G. Landsbergiui duotą įžeidų pasiūlymą ir atsisėdo ant „nusiraminimo kėdutės“.

Tad logiška manyti, kad jei ir pavyko socialdemokratams atgauti šiek tiek realaus visuomenės palankumo, tai greičiau ne dėl savo, kiek dėl premjero ir kitų „valstiečių“ lyderių „pagalbos“, darant politines klaidas.

Tai, kad socialdemokratų populiarumui naudingos „valstiečių“ klaidos G. Paluckas neslėpė. Anot jo, „valstiečiai“ daro daug grubių klaidų, ir ne tik komunikacijoje, dėl ko juos daugelis kritikuoja.

G. Palucko teigimu, svarbiausia jau kurį laiką krintančių „valstiečių“ reitingų priežasčių yra tai, kad valdantieji labai stipriai ir sąmoningai atitolo nuo to, ką jie žadėjo rinkimų metu. Kitaip tariant, pabrėžė socialdemokratų lyderis, buvo padaryta grubių politinio veikimo klaidų.

G. Paluckas akcentavo, kad ir socialdemokratai anksčiau turėjo panašią „blogo veikimo“ patirtį, kai partijos deklaracijos nesutapdavo su politikų veiksmais. Dėl to, pasak jo, visuomenė ir „nubaudė“ socialdemokratus per pastaruosius rinkimus. Tad, aiškino politikas, rinkėjų pasitikėjimą socialdemokratais susigrąžinti bandoma siekiant, kad tai, kas sakoma ir žadama, nesiskirtų nuo tuo, kas daroma.

Tačiau socialdemokratų pirmininkas nenorėjo sutikti, kad galimai augantis visuomenės palaikymas yra tiesiog „valstiečiais“ nusivylusio elektorato blaškymasis. G. Palucko teigimu, partijoje esama daug konstruktyvaus, tačiau mažai matomo darbo, kurį visuomenė pastaruoju metu pradeda vertinti.

„Tai, ką mes darome dabar, kartais politologai ar nepastebi, ar per mažai tam teikia reikšmės. Mes opozicijoje dirbame konstruktyviai. Mes ne konservatoriai ir nesiveliame į asmeniškumus, „nekalame“ personaliai Ramūno Karbauskio ar Aurelijaus Verygos. Mes nagrinėjame politiką ir teikiame siūlymus“, kalbėjo G. Paluckas ir pabrėžė parengtą progresinių mokesčių modelį bei pateiktus siūlymus dėl „Matuko reformos“.

„Manau, kad tokie konstruktyvūs dalykai ir požiūris rinkėjų yra vertinamas labiau nei tiesiog opozicinis draskymasis“, - apibendrino G. Paluckas, pridėdamas, kad darbas vyksta, nors per televiziją to ir neparodo.

G. Paluckas nelabai sureikšmino ir to, kad prasidėjusiose diskusijose dėl ateinančių prezidento rinkimų, socialdemokratų gretose negalima išskirti net „potencialaus kandidato“ statusą turinčio politiko.

G. Paluckas skeptiškai, kaip politinės kultūros stygių, įvertino kai kurių „potencialių kandidatų“ pareiškimus ir patikino, kad partija Prezidento rinkimuose tikrai dalyvaus su savo kandidatu.

„Mes ne taip, kaip Seimo pirmininkas, nesisiūlom ir tada laukiam - gal kas pakvies. Pas mus kandidatai demokratiškai yra keliami iš apačios, iš skyrių. Tai tas procesas įsibėgės ir turėtume pirmąsias gaires matyti vėlyvą pavasarį“, - sakė G. Paluckas.

„Tiek pono Pavilionio, tiek pono Pranckiečio išstojimai „siūlykite man, aš sutinku“ arba „žiūrėkite, tas kandidatas yra grėsmė nacionaliniam saugumui, nes bankams dirba“, rodo tam tikrą politinės kultūros stoką ar demokratijos seklumą ir tradicijų nesupratimą“, - teigė G. Paluckas.

Pasak opozicijoje esančio politiko, visuomenė turėtų įvertinti ne kalbas, bet realų partijos atsinaujinimą, palietusi tiek partijoje priimamų sprendimų principus, tiek vertybes, deklaruotas išleistame socialdemokratų manifeste.

Visgi, panašu, kad kol kas vienas labiausiai pastebimų socialdemokratų žingsnių gali būti deklaracijos dėl išlaidų gynybai.

Įvertinus dėl saugumo finansavimo vykstančias diskusijas, galima sakyti, kad ši tema gali tapti viena iš socialdemokratų kortų patraukiant rinkėjų dėmesį. Tai, kad visuomenė yra linkusi užsienio politikoje vertinti pragmatiškumą, o ne principingumą rodo tiek gyventojų apklausos, tiek politikų, įvardijamų potencialiais kandidatais užimti Prezidento postą, garsiai nuskambėję pareiškimai, dėl santykių su Rusija atnaujinimo.

„Diskusijoje dėl visuotinės privalomos karo tarnybos socialdemokratų nuomonė gali skirtis nuo konservatorių, Vyriausybės ir „valstiečių“. Mes didinti gynybai finansavimo nesame linkę. NATO įsipareigojimai yra šventa, o mūsų tikslas yra atitikti NATO įsipareigojimus. Bet ekonominis augimas, mūsų galva, ir jo vaisiai turi būti nukreipti į kitų nacionalinio saugumo rizikų valdymą ir problemų sprendimą“, kalbėjo G. Paluckas.

Jo nuomone, ne ginklais ir didinamomis gynybai išlaidomis, bet atsigręžimu į socialines problemas saugumą reikia stiprinti. Tad G. Paluckas leido suprasti, kad, socialinės problemos šalies viduje kelia ne mažesnę riziką nei kaistantys JAV ir Rusijos santykiai ar Kaliningrado srityje dislokuotos „Iskander“ raketos.

Pasak G. Palucko, esant socialiniai atskirčiai, dideliam skurdo lygiui, biurokratizacijai ir korupcijai, mažėja pasitikėjimas valstybe bei noras ją ginti. Todėl būtina, kalbėjo jis, ekonominį augimą nukreipti į tų kitų problemų, kurios taip pat susijusios su nacionaliniu saugumu, sprendimą, nes kitu atveju, pabrėžė socialdemokratas, žmonės tiesiog išvažiuos iš Lietuvos.

„Šitie dalykai nėra socialdemokratų išgalvoti. Tie dalykai atsispindi nacionalinio saugumo strategijose ir kasmetinėse ataskaitose. Ir šiandien tos problemos visuomenės akyse ir visuomenės vertinimu yra ypač svarbios“, - aiškino G. Paluckas.

Galiausiai, G. Palucko manymu, partijos reitingams neigiamos įtakos nedaro atskilę socialdemokratai ir jų viešai reiškiami ketinimai kurti alternatyvią socialdemokratų partiją. G. Palucko teigimu, „skyrybų“ procesas jau yra užsibaigęs, o gandai, apie pozicijoje likusių politikų perviliojamus partiečius, nepasitvirtino.

„Visos iniciatyvos kurti alternatyvą socialdemokratams mūsų šiuo etapu nejaudina. Paskleisti gandai, kad partiją palieka žmonės, nepasitvirtino. Nė vienas skyrius neišėjo. Neturime ženklaus narių judėjimo. O tai, kad buvę bičiuliai kartais susierzina ir parašo vieną kitą komentarą „Delfyje“ aš nesureikšminu. Mes turime savo viziją, turime aiškią strategiją. Ir judame ta kryptimi“, - sakė G. Paluckas ir pridėjo, kad jei ir gims alternatyvios socialdemokratų partijos projektas, tai jis gims „negyvas“.