– Tai pirmoji jūsų bendrovės šiais metais skelbiama gyventojų viešosios nuomonės apklausa. Ar joje atsispindi naujosios vyriausybės ir naujo Seimo pirmieji darbai?

– Kai kas atsispindi. Kalbant apie vyriausybę, gruodžio mėnesį nelabai kas padaryta, gal ir dabar nespėjo, bet vis tiek jau susirenka, posėdžiauja. Vyriausybės reitingas, palyginti su gruodžio mėnesiu, šiuo metu pakilo 7 procentiniais punktais.

– Kaip šiandien atrodo politinių partijų lentelė?

– Pirmoje vietoje, kaip ir anksčiau, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Jie turi 25 proc. nuo visų gyventojų ir beveik 40 proc. nuo balsuojančiųjų. Bet per mėnesį įvyko gana ryškus sumažėjimas – maždaug 6 procentiniais punktais. Valstiečiai ir žalieji dar turi didžiulį rezervą, nors tas sumažėjimas tikrai įvyko ir tai reikia turėti galvoje.

– O kodėl tai galėjo įvykti? Juk dar nebuvo prasidėję skandalai, susiję su šia partija.

– Tiesiog pataikėme, kai buvo debatai su ponia Kildišiene, žiniasklaidos dėmesio centre visą laiką buvo ir kai kurie partijos veikėjai. Apklausa vyko sausio 12–22 d. Faktiškai mes tą savaitę ir atlikome apklausą, kai vyko skandalai.

– Kaip gyventojai vertina kitų politinių partijų veiklą?

– Antroje vietoje – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Maždaug 17 proc. nuo balsuojančiųjų. Pokyčių beveik nėra. Šiek tiek paaugo Socialdemokratų partija – dabar būtų 16 proc. nuo balsuojančiųjų ir 10 proc. nuo visų gyventojų. Pakilo ir Liberalų sąjūdis – šiuo metu 8 proc. nuo balsuojančiųjų ir 5 proc. nuo visų gyventojų. Būtent šios partijos ir įveikia barjerą.

Darbo partija, „Tvarka ir teisingumas“ mažėja, nyksta ir apie 5 proc. barjerą jau nebegali ir svajoti. Galima spėti, kad, jei Valstiečių ir žaliųjų reitingas sumažėjo 6 procentiniais punktais, tai dalis balsuotojų nuėjo ne į kitas partijas, o tiesiog nebalsuotų, nežino, už ką balsuoti. Tokių žmonių, neapsisprendusių, nežinančių, per mėnesį padaugėjo 7 procentiniais punktais. Šiokia tokia dalis pasirinko socialdemokratus ir šiek tiek – Liberalų sąjūdį.

– Kokią įtaką pasitikėjimui politikais, politinėmis partijomis turi tai, kad viena ar kita politinė partija yra parlamente ir valdžioje, o kitos – opozicijoje arba turi tik vieną kitą narį Seime?

– Žinoma, jei turi vieną kitą narį, tai jau nesi žiniasklaidos dėmesio centre ir tai atsiliepia partijai. Opozicija turi pliusą: gali kritikuoti, gali kažkokius projektus siūlyti, kurie bus įgyvendinti daug vėliau. Opozicijai geriau.

– Kaip šiandien atrodo pasitikėjimo aukščiausiais šalies politikais lentelė?

– Pirmoje vietoje yra premjeras Saulius Skvernelis – 68 proc. Lietuvos gyventojai palankiai vertina jį ir jo darbą. Gruodžio mėnesį buvo lygiai tiek pat. Tai labai aukštas rezultatas. Ne taip dažnai premjerai gauna tokius pasitikėjimo rodiklius. Antroje vietoje yra Dalia Grybauskaitė – 63 proc. Per mėnesį išaugo pasitikėjimas ir palankumas jai. Trečioje vietoje – Linas Linkevičius, 49 proc. Irgi išaugo palankumas jam.

R. Karbauskis – ketvirtoje vietoje, 46 proc. Jam palankumas sumažėjo 6 procentiniais punktais (gana daug per vieną mėnesį). Penktoje vietoje – Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, 44 proc. Tai aukščiausias jo rezultatas, kiek esame matavę. V. Matijošaitis populiarus politikas ne tik Kaune, matyti, kad jis populiarėja visoje Lietuvoje.

Įdomūs naujųjų ministrų reitingai. Reikėtų pasakyti, kad daugelio jų darbų žmonės dar nelabai žino. Palankumas visiems išaugo praktiškai per mėnesį, bet daug yra ir nežinančių apie jų veiklą. Būtinai reikia paminėti Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį. Šiuo metu jį palankiai vertina 38 proc. gyventojų, nepalankiai – tik 9 proc. Daugelis nežino, kaip jį vertinti, bet jo žinomumas auga. Tas žinomumas tampa palankumu.

Politikų, turinčių neigiamą balansą, šiuo metu ne tiek ir daug: Valdemaras Tomaševskis, kaip ir anksčiau, Algirdas Butkevičius, Gabrielius Landsbergis ir Živilė Pinskuvienė, kuri irgi reitinguojama siejant su Darbo partija.

– Užsiminėte, kad Seimo pirmininko V. Pranckiečio reitingai auga. Ar galima sakyti, kad visuomenės pasitikėjimas Seimu taip pat auga?

– Pasitikėjimas Seimu faktiškai liko toks pat. Gruodžio mėnesį, iš karto po rinkimų, jis išaugo, bet šiuo metu kokių nors žingsnių, kad pasitikėjimas paaugtų, nebuvo. O pasitikėjimas vyriausybe per tą laiką išaugo. Vyriausybė susieta ir su populiariu premjeru S. Skverneliu, tad ir ministrai visai neblogai atrodo visuomenei.

Per ketverius metus aukščiausias pasitikėjimas prezidentu, valstybės kontrole. Tai labai neblogi rodikliai.

Visi ministrai šiuo metu, įskaitant ir ministrą pirmininką, turi teigiamą vertinimų balansą. Nėra nė vieno, kuris būtų su neigiamu ženklu. Būdavo, kad žmogus jau ateina su kokiu nors šleifu. Šiuo metu daugelis jų mažai žinomi. Na, yra ir žinomų, pavyzdžiui, L. Linkevičius, kuris šiuo metu trečias pagal populiarumą politikas.

– Jei neklystu, tokio vertinimo, kad visi vyriausybės nariai būtų vertinami palankiai, anksčiau nebūdavo?

– Ko gero, bent aš jau nepamenu. Reikėtų patikrinti 20 metų archyvus. Nors Seimas vis dėlto ne taip palankiai vertinamas, vyriausybė vis dėlto turi pasitikėjimo kraitį.

– Kaip apklausų dalyviai vertina kitų institucijų veiklą? Tarkim, dėl skandalų prieš kurį laiką buvo labai kritęs pasitikėjimas Lietuvos kariuomene. Kaip yra dabar?

– Vienas svarbesnių momentų tas, kad pasitikėjimas kariuomene atsigavo – dabar toks, koks buvo liepos mėnesį iki skandalo. Lyg ir užsimiršo, be to, panašu, kad pati krašto apsaugos sistema nori apsivalyti ir kritiškai pažiūrėjo į  tuos dalykus. Kariuomenė šiuo metu pagal vertinimų balansą yra antroje vietoje po policijos, neskaitant ugniagesių gelbėtojų, bet tai labai aukštas rodiklis.

– Kaip apibendrintumėte šią apklausą?

– Apskritai visuomenės nuotaikos visai neblogos. Pasitikėjimas vyriausybe per mėnesį išaugo 7 procentiniais punktais, prokuratūra pasiekė pasitikėjimo rekordą. Pasitikėjimas bankais – aukščiausias po krizės. Per ketverius metus aukščiausias pasitikėjimas prezidentu, valstybės kontrole. Tai labai neblogi rodikliai. Žmonės pasitiki dauguma politikų, ministrų ir pirmaisiais valstybės asmenimis. Visai neblogi rezultatai.

Apklausa vykdoma dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu.