Sodyba žymi tuo, kad centrinis jos pastatas – ponų namas – yra seniausias šalyje išlikęs medinis gyvenamasis dvarų rūmų pastatas.

Tyrimų duomenimis, jis galėjo būti suręstas XVII amžiaus pabaigoje, kai šį dvarą įsigijo Livonijos stalininkai Samuelis Šadurskis ir Kotryna Daumontaitė-Siesickaitė-Šadurskienė.

Pagal ministro įsakymą, sodyba yra regioninio reikšmingumo lygmens. Ją sudaro ponų namas – dvigaliai mediniai rūmai su centrine priemene, virš kurios yra mansarda, – koplyčia, svirnas ir parko fragmentai.

Šis objektas turi būti saugomas viešajam pažinimui ir naudojimui.

Staškūniškio dvaro istorija atsekama nuo XVI amžiaus antrosios pusės, kai dvaras priklausė didžiojo Lietuvos kunigaikščio raštininkui, Vilniaus pakamorei Mikalojui Jasienskiui (Jasinskiui).

XVII amžiaus pradžioje dvaras atiteko Rapolui Zigmantui Skorulskiui, Bartkuškio Musninkų savininkui, jo sūnus Kauno maršalas Jonas Kazimieras 1686 metais  Staškūniškį pardavė Livonijos stalininkams Samueliui ir Kotrynai Daumontaitei-Siesickaitei Šadurskiams. Ūkininkaujant S. Šadurskiui ir jo sūnums suformuotas dvaro sodybos planas, supirktas dvaro žemių masyvas, išlyginti naudmenys.

Kultūros registro duomenimis, XIX amžiaus viduryje Staškūniškio dvaras buvo vidutinio stambumo ūkis, kuriame vyravo pieno ūkis ir sodininkystė, gerai išplėtota žemdirbystė, auginta daug bulvių, užveisti dideli sodai.

Šiuo metu Širvintų rajono savivaldybei priklausančio dvaro būklė labai prasta, jis apleistas, statiniai smenga į žemę, parkas užžėlė krūmais ir nevertingais medžiais.