Naujausia visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad išrinktasis Prezidentas Gitanas Nausėda yra daugiausia pasitikėjimo keliantis visuomenės veikėjas. Lyginant su praėjusio mėnesio apklausa, palaikymas jam beveik patrigubėjo. Šiuo metu G. Nausėda lenkia tiek jam paramą rinkimų metu deklaravusį prezidentą Valdą Adamkų, tiek ir kadenciją baigiančią šalies vadovę Dalią Grybauskaitę. Aukštą procentą taip pat turi kiti Prezidento rinkimuose dalyvavę politikai, bet ne visi – kai kurių kandidatų reitingas išgaravo kartu su rinkimų bumu.

Remiantis Eltos užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa, kurioje buvo klausiama, kuriais Lietuvos visuomenės veikėjais jūs labiausiai pasitikite, duomenimis, 22,7 proc. apklaustųjų savarankiškai (paminėjo patys) įvardino G. Nausėdą (praėjusį mėnesį buvo 7,3 proc.), taip 6 proc. aplenkdamas D. Grybauskaitę. Jos pasitikėjimas visuomenėje sumažėjo nuo 24,7 proc. iki 16,6 proc., tačiau vis tiek aukštas – trečioje ir ketvirtoje vietoje likusius visuomenės veikėjus šalies vadovė lenkia beveik dvigubai.

Išrinktasis prezidentas paprastai iškart šauna į viršų visuomenės reitinguose ir tas medaus laikotarpis gali tęstis kartais labai ilgai.

Trečioje vietoje yra antrajame rinkimų ture pralaimėjusi Ingrida Šimonytė, kuriai palaikymas per mėnesį pakilo 3,5 proc. – nuo 6,1 iki 9,6 proc. Nedaug nuo jos atsilieka premjeras Saulius Skvernelis, gegužės 27 – birželio 9 dienomis vykusios apklausos duomenimis turintis 9 proc. visuomenės pasitikėjimo. Tiesa, skirtingai nei I. Šimonytės, ministro pirmininko reitingas smuko 2,9 proc. (buvo 11,9).

Toliau rikiuojasi penktoje vietoje esantis buvęs šalies vadovas Valdas Adamkus (7,1 proc., buvo – 7,3 proc.), Visvaldas Matijošaitis (4,5 proc., buvo – 5,7 proc.), Gabrielius Landsbergis (4,5 proc., buvo – 3,8 proc.), Viktoras Pranckietis (3,1 proc., buvo –  3,2 proc.), Viktoras Uspaskichas (3,1 proc., buvo – 1,5 proc.) ir 10 poziciją turinti Vilija Blinkevičiūtė (2,5 proc., buvo – 2,0 proc.).

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus (VDU) Algio Krupavičiaus, G. Nausėdos šuolį nesunku paaiškinti – nors dar oficialiai nėra tapęs prezidentu, jis yra asocijuojamas su šia aukštą pasitikėjimo laipsnį turinčia institucija.

„To ir buvo galima laukti. Išrinktasis prezidentas paprastai iškart šauna į viršų visuomenės reitinguose ir tas medaus laikotarpis gali tęstis kartais labai ilgai. Su tuo susiję visuomenės lūkesčiai“, – sakė jis.

Politologo teigimu, kadencijos pradžioje ir D. Grybauskaitės reitingai buvo šovę aukštyn. Kita vertus, šiandien jie akivaizdžiai nukritę ir tai susiję, A. Krupavičiaus manymu, ne tik su prarandama pozicija.

Valdas Adamkus / VDU nuotr.

„Pastaraisiais metais D. Grybauskaitė itin kritikuoja dėl pačių įvairiausių priežasčių. Jeigu lygintume prezidentės išėjimo reitingą su Valdo Adamkaus išėjimo reitingu, V. Adamkaus išėjimo reitingas kuris laikas buvo aukštesnis už prieš tai buvusį D. Grybauskaitės reitingą. Manau, kad dabartinis sumažėjimas pirmiausia susijęs su kritika“, – sako VDU profesorius.

Į antrąjį prezidento rinkimų turą patekusios ir jame pralaimėjusios I. Šimonytės pakilusius reitingus A. Krupavičius vertina atsargiai. Jo teigimu, pakilęs reitingas rodo, kad jos populiarumas turi stiklines lubas.

„Rezultatai rodo, kad reitingas yra stabilus, jis nebekyla, nebeauga, įšalo. Taip yra dėl to, kad ji yra siejama su konservatorių partija, kuri turi nemenką elektoratą, bet jis tikrai sudaro gerokai mažiau negu pusę visų Lietuvos rinkėjų“, – sako A. Krupavičius.

Ingrida Šimonytė / P. Peleckio/Fotobanko nuotr.

Pasak „Baltijos tyrimų“ vadovės Rasos Ališauskienės, pasibaigus rinkimams ir toliau abiejų antrojo turo kandidatų reitingų linijos turėtų eiti į priešingas puses. Sociologės teigimu, pasitikėjimas G. Nausėda artimiausią pusmetį turėtų augti, o štai I. Šimonytė, nieko nedarydama, savo paramą per vasarą gali ir prarasti.

„Prezidento pozicija suteikia labai didelį kreditą, todėl G. Nausėdos rezultatas ne tik laikysis, bet per pusę metų turėtų ir didėti. (...) I. Šimonytės reitingai priklausys nuo to, ką ji darys, ar imsis kurio nors partijos lyderiavimo, kiek bus aktyvi žiniasklaidoje. Kadangi neužima kokio nors posto, reitingas gali ir susilpnėti, rinkimų efektas per vasarą išgaruoti“, – tikino R. Ališauskienė.

Kitas į Prezidento postą taikęs kandidatas premjeras S. Skvernelis pasitikėjimą visuomenės akyse taip pat pašvaistė – jis sumažėjo 2,9 proc. Pasak A. Krupavičiaus, mažėjimas tendencingas.

Saulius Skvernelis / P. Peleckio/Fotobanko nuotr.

„Sakyčiau, toli einančių išvadų daryti negalima, bet vėlgi labiau įšalęs (reitingas – ELTA), nebeaugantis. Su S. Skvernelio reitingu yra tendencija, kad jis po truputį leidžiasi“, – sako VDU Socialinių mokslų fakulteto dekanas.

Tuo metu R. Ališauskienė S. Skvernelio pasitikėjimo kritimo nesureikšmino. Esą, turint omeny „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio grasinimus išeiti iš valdžios, jei S. Skvernelis netaps prezidentu, premjero procentas „pakankamai nedaug krito, beveik paklaidos ribose“.

Remiantis Eltos užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos, kurioje buvo klausiama, kuriais Lietuvos visuomenės veikėjais jūs labiausiai pasitikite, duomenimis, kitų kandidatų į prezidentus reitingų kreivės krypo nevienodai.

Pavyzdžiui, Valdemaro Tomaševskio reitingas pakilo 0,4 proc. (nuo 1,4 iki 1,8), Arvydo Juozaičio smuko tuo pačiu dydžiu (nuo 2,0 iki 1,6 proc.), Nagliu Puteikiu pasitiki perpus mažiau respondentų nei praėjusį mėnesį (nuo 2,8 iki 1,4 proc.), o štai Mindaugu Puidoku beveik per pusę daugiau (nuo 0,7 proc. iki 1,3 proc.).

Ketvirtąją vietą užėmusio Vytenio Povilo Andriukaičio reitingas taip pat smuko, tik drastiškiau – nuo 2,6 iki 0,9 proc.

Vytenis Povilas Andriukaitis / V. Skaraičio/Fotobanko nuotr.

VDU profesoriaus A. Krupavičiaus manymu, toks pasitikėjimo politiku pokytis rodo, kad praėjus prezidentinei kampanijai reitingai grįžta į kasdienybę.

„V. P. Andriukaičio reitingas visąlaik buvo žemas prieš Prezidento rinkimus. Jis buvo pakilęs, kai dalyvavo rinkimų kampanijoje ir pakilo gana ženkliai, bet dabar, kadangi rinkimai akivaizdžiai pralaimėti, reitingas ir grįžta į normalią būklę“, – sako politologas.

Sociologės manymu, V. P. Andriukaičio situacija gerai iliustruoja, kaip greitai keičiasi visuomenės vertinimas, kai esi aktyvus visuomenės veikėjas ir kai nebe.

„Per kampaniją jis buvo pakankamai aktyviai priminęs apie save. Praėjo daugiau kaip mėnuo, jo eteryje nebėra. (...) Viskas, jis komandiruotėje, niekas nemato ir neprisimena. Greitai dingo iš akių ir iš sąmonės. Visuomenės atmintis trumpa, reikia nuolat apie save priminti“, – teigia „Baltijos tyrimų“ vadovė.

Paskutinę vietą šalies vadovo rinkimuose užėmusio Valentino Mazuronio respondentai nepaminėjo.

Iš viso 2019 metų gegužės mėnesį respondentai paminėjo 80 visuomenės veikėjų (prieš mėnesį nurodė 96), kuriais jie labiausiai pasitiki. Penktadalis (20%) apklaustųjų atsakė, kad nėra tokių visuomenės veikėjų ar neatsakė į šį klausimą.

Apklausa vyko 2019 m. gegužės 27 – birželio 9 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1000 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 117 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3%.