„Sparčiai augantis Baltijos ir Šiaurės šalių poreikis dronų ir antidroninėms sistemoms siunčia žinią gynybos pramonei – gamybos apimtys bei technologijų vystymas turi įgauti pagreitį. Mūsų regiono saugumas artimiausiais metais bus matuojamas tuo, kaip greitai gynybos pramonė gebės gaminti, o valstybės – diegti ir integruoti atsaką į šiandienos saugumo grėsmes“, – ministerijos išplatintame pranešime sakė R. Kaunas.
Pranešime taip pat teigiama, jog ministrai aptarė bendrus pirkimo projektus ir jų ateitį, pasidalino patirtimi vykdant gynybos pirkimus.
Diskusijoje apie saugumo situaciją pasaulyje ministrai aptarė paramos Ukrainai svarbą, konflikto Artimuosiuose Rytuose scenarijus ir būtiną bendradarbiavimą su JAV.
Be kita ko, pokalbio apie artėjantį NATO viršūnių susitikimą metu R. Kaunas akcentavo, kad pagrindinės darbotvarkės kryptys turėtų būti transatlantinio ryšio tvirtinimas, didesnis Europos indėlis į kolektyvinę gynybą, ilgalaikė karinė parama Ukrainai bei spartesnis integruotos oro gynybos stiprinimas visame Aljanse.
Susitikimo metu ministrai apsikeitė ir visuotinės gynybos įgyvendinimo progresu, stiprinant visuomenės atsparumą ir pasirengimą veikti dieną „X“.
Anot ministerijos, Estija, kaip ir Lietuva, aktyviai įgyvendina pilietinio pasipriešinimo, dronų mokymo programas.
Kaip rašė BNS, kovą Baltijos šalyse skraidė ir sprogo keli dronai. Pareigūnų įtarimu, tai buvo į taikinius Rusijoje nukreipti ir nuo tikslo nukrypę ukrainietiški dronai.
Baltijos šalys pabrėžė, kad šie incidentai yra plataus masto Rusijos agresijos karo pasekmė ir kad tokie įvykiai gali pasikartoti.
Naujausi komentarai