Lietuviškos bendrovės vadovas aiškino, kad užsakymą gavo pernai, tačiau įtarimų nekilo, nes baltarusiai prisidengė įmone iš Junginių Amerikos Valstijų.
„Turi savo padalinius Ispanijoje, Kipre ir Jungtinių Arabų Emyratuose ir gautas užsakymas suprojektuoti krovininio drono sparną. Tai tokia veikla, kurią vykdo gal 10 tūkst. įmonių pasaulyje. Ji nėra niekuo išskirtinė, nes krovininiai dronai šiandien jau gabena krovinius ir tai paprastas dalykas. Su jais pasirašytas kontraktas, gavom avansą ir pradėjom darbus“, – pasakojo „Sportinės aviacijos ir ko“ valdybos pirmininkas Sigitas Besagirskas.
Sutartyje baltarusiai prašė ne tik suprojektuoti sparnus, bet ir apmokyti juos masiškai gaminti. Įtarimas lietuviams kilo tik tuomet, kai bankas nepraleido antrojo avanso.
Viso sandorio vertė buvo daugiau nei 600 tūkst. eurų. Pirmasis avansas siekė apie 20 tūkst. eurų.
Jie pasiūlė mums gaminti karinius dronus, kurie neštų vandenilines bombas ir galėtų padėti Ukrainos armijai kariaut.
„Pradėjo su mumis komunikuoti asmuo rusų kalba su rusiška pavarde. Kai jo buvo paklausta apie ryšį su užsakovais, pasakė, kad jis yra savininkas, gyvena Baltarusijoje, turi įmonę Baltarusijoje ir gamina viską NATO kariuomenei“, – dalijosi S. Besagirskas.
S. Besagirskas tvirtino, kad kreipėsi į Valstybės Saugumo departamentą. Ryšiai ir kontraktai su Baltarusiška įmone jau nutraukti.
Valdybos pirmininkas tikino nesidomėjęs, kam krovininiai dronai bus naudojami, tačiau pripažįsta, kad jais sprogmenis gabenti būtų įmanoma.
„Gali nešti pyragą, prekes iš parduotuves namo, bet jis gali nešti ir blogą krovinį. Kaip ir automobilis, gali prikrauti sprogmenų, gali krauti palapinę“, – tikino S. Besagirskas.
Gynybos technologijų ekspertas sakė, kad dronai tampa įprastais tiek civiliniame gyvenime, tiek karyboje, bet į jų gamybą ir užsakymus reikėtų žiūrėti itin atsargiai.
„Dronai išgyvena didelį virsmą, kai iš mėgėjiškų priemonių tampa koviniais elementais. Kare Ukrainoje dronai labai plačiai pritaikomi, tiek ukrainiečių, tiek rusų. Jei galima sakyti, vyksta toks mokymasis“, – teigė gynybos technologijų ekspertas.
Žiniasklaida išsiaiškino, kad dukterinė įmonė, kuria prisidenginėjo baltarusiai gali dalyvauti iranietiškų dronų tiekimo į Rusiją grandinėje. S. Besagirskas dabar situaciją vadina provokacija ir sako, kad iš kitų baltarusių anksčiau buvo gavęs dar vieną pasiūlymą.
„Jie pasiūlė mums gaminti karinius dronus, kurie neštų vandenilines bombas ir galėtų padėti Ukrainos armijai kariaut“, – dalijosi S. Besagirskas.
Anot Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko, įmonės neturėtų laukti, kol kils skandalas, o pačios saugotis provokacijų.
„Komisija, kuri tikrina dvigubos paskirties prekių atitikimą eksporto reikalavimams. Tu su ja gali pasikonsultuot, užduot klausimų. Ten ir VSD yra, žmonių iš kitų tarnybų, kurie gali tau pasakyti yra pavojus ar ne“, – pasakojo Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Tam pritarė ir prezidento patarėjas, kuris tvirtino, kad jei tokie precedentai kartosis, gali grėsti rimtos pasekmės.
„Aviacijos gamyba yra patenkantis į vieną iš strateginių sektorių, arba karinės įrangos sektorių, arba į transporto sektorių. Nenorėčiau, kad mes kaip valstybės institucijos nueitume tuo keliu, jog už tokio pobūdžio rizikingus ryšius su Baltarusijos kariniu kompleksu, būtų įmonių veikla nutraukta“, – teigė prezidento patarėjas Kęstutis Budrys.
Valstybės saugumo departamentas raštu informavo, jog apie situaciją žino, vertina, informacija apie galimas rizikas perduotos sprendimų priėmėjams. Esą imtasi prevencinių priemonių, kurių neatskleidžia, nes to neleidžia Žvalgybos įstatymas.
