„Kaip manote, premjere? Gal jau laikas priimti ir naudotis pasiūlymais, kurie leistų kuo greičiau paskiepyti kuo didesnį skaičių žmonių? Ar tiesiog stovėsite ir žiūrėsite, kaip atsiritus ketvirtoji banga paskandins besikeliančią ekonomiką ir bandančius išgyventi piliečius?

Aš tikrai labai nuoširdžiai raginu nebelaukti rudens, o būtent dabar apsvarstyti šį konceptualų pasiūlymą, kuris paskatintų skiepytis jaunesnio amžiaus, dirbančius žmones. Kuo anksčiau šis sprendimas bus priimtas, tuo pigiau jis kainuos valstybei. Pati Premjerė ne sykį viešai teigė, jog skiepyti žmones yra gerokai pigiau, nei nuolatos testuoti, jau nekalbant apie sergančio žmogaus hospitalizavimo kainą sveikatos sistemai“, – sako T. Tomilinas.

Ar tiesiog stovėsite ir žiūrėsite, kaip atsiritus ketvirtoji banga paskandins besikeliančią ekonomiką ir bandančius išgyventi piliečius?

Parlamentaras Eltai sakė, kad, užuot pliauškėjusi botagu, Vyriausybė gali pasiūlyti žmonėms meduolį, tai yra laisvą nuo darbo dieną, galbūt prailginti atostogas.

„Viešojoje erdvėje nuolat girdisi ekspertų perspėjimai dėl blogėjančios situacijos, miestų merai siūlo apriboti nesiskiepijusių piliečių dalyvavimą viešajame gyvenime, pasigirsta pasiūlymai nenorintiems skiepytis patiems susimokėti už PGR testus. Ore švilpia ir pliaukši botagai, o aš siūlau šalia jų pasiūlyti meduolį - laisvą nuo darbų dieną, galbūt galimybę prasiilginti atostogas, valstybės dovaną atsakingam piliečiui, besirūpinančiam savo ir valstybės gerove. Pabandykite, dabar kaip tik laikas išbandyti viską“, – ragina Seimo narys T. Tomilinas.

Jam apmaudu, kad galimybės turėti laisvą dieną neteko visi sąmoningi piliečiai, kurie be papildomų raginimų ir dovanų suskubo skiepytis dėl savo ir aplinkinių sveikatos. Tačiau teisingus sprendimus, anot parlamentaro,  geriau priimti vėliau, negu ir toliau juos palikti dūlėti stalčiuose, kai artėjantis ruduo vėl žada griežtą karantiną dar nuo pavasarinių suvaržymų neatsigavusiems žmonėms ir verslams.

T. Tomilinas primena, jog vadinamasis  „skiepadienis“ priklausytų visiems pasiskiepijusiems, nepaisant to, kokią vakciną gavo ir ar pasireiškė kokie nors šalutiniai poveikiai. Jis būtų reglamentuotas panašiai, kaip šiuo metu įprasti „mamadieniai ir tėvadieniai“ bei apmokamas darbdavio lėšomis.  Ši laisva diena po skiepo būtų suteikiama tik tuomet, kai šalyje įvestas karantinas arba esant pandeminėms sąlygoms, tai reiškia, jog darbuotojams nepriklausytų laisvadienis po kitų, pasirenkamų skiepų, pavyzdžiui nuo gripo ar erkinio encefalito.

„Skiepadienio“ iniciatorius  T. Tomilinas primena  premjerei Ingridai Šimonytei ir jos komandai, jog Seime pateikimą įveikęs „skiepadienio“ pasiūlymas buvo palaidotas po neigiama Vyriausybės išvada. Pasak jo, dar gegužės mėnesio pabaigoje Vyriausybė, nors ir teigė, jog pritaria „skiepadienio“ tikslui, siūlė Seimui jo įteisinimo nesvarstyti, mat toks pasiūlymas valdantiesiems pasirodė perteklinis.„Galiojantis teisinis reglamentavimas užtikrina pasiskiepijusių darbuotojų socialinę apsaugą“ ir, remiantis tyrimais ir apklausomis, „laisvos dienos suteikimas motyvuotų tik 26 procentus darbuotojų, tai yra 331,8 tūkstančio asmenų, tad priimti tokį pakeitimą nėra tikslinga“, – rašoma Vyriausybės pateiktoje išvadoje.

„Na, trečdalis milijono gyventojų galėjo atrodyti per mažai birželį, kai skiepijimosi poreikis viršijo galimybes, o laukiančiųjų eilės nusidriekdavo per kelis šimtus metrų. O kaip jums šitas argumentas skamba dabar? Žinant, jog dalies vakcinų galiojimas eina į pabaigą ir gali tekti jas paprasčiausiai išpilti? Matant, kaip delta atmaina iš lėto užkariauja pasaulį ir suprantant, jog po šitos atmainos bus kita ir dar kita, kol baigsis raidės abėcėlėje, jeigu nesusidarys kritinė masė pasiskiepijusių tam, kad virusas nustotų mutuoti. Lietuva toli gražu nepriartėjo prie kolektyvinio imuniteto, o skiepijimosi skaičiai yra per maži, kad pavyktų išvengti daugybės susirgimų ir mirčių.

Į situaciją kviečiu žiūrėti realiai, galbūt vasarą ir nesinori sukti sau galvos tokiomis mintimis kaip karantinas ir vietų ligoninėse trūkumas, tačiau nepraėjus nė mėnesiui tai bus nebe mintys, o Lietuvos realybė“, – sako T. Tomilinas.

ELTA primena, kad šių metų balandžio 20 d. Seimas po pateikimo pritarė siūlymui įteisinti „skiepadienį“. Už tokią Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pataisą po pateikimo balsavo 82 Seimo nariai, 10 buvo prieš, 30 parlamentarų susilaikė. Seimas taip pat nutarė paprašyti Vyriausybės išvados.

Jei Seimas pritartų, būtų įteisintas vienas laisvadienis skiepo dieną ar per tris paras po jo. Pagal siūlomą projektą, „darbdavys, darbuotojo prašymu, per tris paras po skiepo nuo užkrečiamosios pandemiją sukėlusios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija ir (ar) karantinas, privalo suteikti darbuotojui vieną laisvą dieną, sumokėdamas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Laisva diena po skiepo negali būti suteikiama Darbo kodekso 128 straipsnyje numatytų kasmetinių atostogų sąskaita“.

Pagal dabar galiojančią tvarką prastai po skiepo besijaučiantis žmogus gali bendrąja tvarka kreiptis į šeimos gydytoją ir gauti nedarbingumą dėl karščiavimo ar kitų simptomų.