Parlamentaras atkreipia dėmesį, kad lyčiai neutralus Partnerystės įstatymo projektas, kurio turinį antradienį paskelbė portalas delfi.lt, yra kompromisinis variantas, kuriame, pavyzdžiui, niekaip nereglamentuojamas visuomenei vis dar daug klausimų keliantis įsivaikinimo klausimas. Vis tik, politiko vertinimu, naujausiame įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas yra orus tiek tos pačios lyties, tiek ir skirtingų lyčių poroms.

Palaikymą šiam naujausiam Partnerystės įstatymo projektui pareiškė ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Andrius Navickas. Politikas įsitikinęs, kad Partnerystės įstatymas nepakeis nusistovėjusios bažnytinės ar civilinės santuokos sampratos, tačiau padės daliai žmonių užtikrinti saugesnį ir oresnį gyvenimą.

Savo ruožtu Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime seniūnas Algirdas Sysas teigia, kad jo vadovaujama frakcija sprendimą, ar paremti Partnerystės įstatymą priims tik susipažinusi su parengtu projektu. Vis tik parlamentaras tikina, kad pačiai Partnerystės įstatymo idėjai socialdemokratai pritaria.

Dar negalutinis variantas

„Tai dar nėra galutinis variantas, galutinis variantas bus tada, kai bus užregistruotas, tai mes planuojame padaryti per artimiausias dvi savaites ir tada jau visa visuomenė galės su juo susipažinti“, – Eltai sakė T. V. Raskevičius.

Politiko teigimu, parengtas įstatymo projektas yra pritaikytas tiek tos pačios lyties, tiek ir skirtingų lyčių poroms.

„Tai yra lyčiai neutrali partnerystė, skirta tiek tos pačios lyties poroms, tiek skirtingų lyčių poroms. Ypatybė galbūt to viso siūlomo teisinio reguliavimo, kad partneriai įgytų civilinį statusą, kad jiems teisinėje sistemoje galiojančios teisės ir pareigos, numatytos partneriams arba sugyventiniams, būtų taikomos“, – sakė T. V. Raskevičius.

Tomas Vytautas Raskevičius, M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

„Projektu kalbame apie registruotos partnerystės institutus. Vadinasi, partnerystė būtų taikoma prieš trečiąsias šalis, kada partneriai priimtų sprendimą savarankiškai įregistruoti partnerystę įstatymo nustatyta tvarka“, – taip pat akcentavo jis.

Tai yra lyčiai neutrali partnerystė, skirta tiek tos pačios lyties poroms, tiek skirtingų lyčių poroms.

T. V. Raskevičiaus teigimu, parengtame projekte, kurio tekstas dar galės būti Seime derinamas, yra numatyta galimybė ir teismui pripažinti de facto egzistuojančius partnerystės santykius.

„Mums buvo labai svarbu tai į įstatymą įtraukti, nes žinome, kad partnerystėje kartais gyvena ir moterys, kurios su savo vyru nesudaro nei santuokos, nei jokio kito susitarimo, augina vaikus ir po to tiems santykiams nutrūkus šios moterys būna labai pažeidžiamos, nes neturi jokios teisės į užgyventą kartu turtą. Manome, ši formuluotė, kad teismas gali pripažinti de facto partnerystės santykius tikrai joms turėtų pagelbėti“, – pabrėžė jis.

Parlamentaras taip pat atkreipia dėmesį, kad Partnerystės įstatymo projekte nuspręsta visiškai nereglamentuoti partnerių santykio su vaikais.

„Mes čia kalbame ne tik apie įsivaikinimą, bet ir apie tėvystės pripažinimą. Iš esmės tai reikštų, kad jeigu partnerystėje gimtų vaikas skirtingų lyčių tėvai vis tiek turėtų apsilankyti pas notarą ir tėvystę pripažinti“, – paaiškino jis.

Visuomenėje kyla labai daug klausimų, tam tikrų baimių ir stereotipų, ir mes labai aiškia norime apriboti, kad partnerystė reguliuoja dviejų suaugusių žmonių teises ir pareigas, niekaip neapibrėžia jų santykio su bendrais arba nebendrais vaikais.

T. V. Raskevičius pripažino, kad toks kompromisinis sprendimas buvo priimtas dėl to, kad visuomenei ši tema vis dar kelia labai daug klausimų ir baimių.

„Visuomenėje kyla labai daug klausimų, tam tikrų baimių ir stereotipų, ir mes labai aiškia norime apriboti, kad partnerystė reguliuoja dviejų suaugusių žmonių teises ir pareigas, niekaip neapibrėžia jų santykio su bendrais arba nebendrais vaikais. Ir toks matymas, kad kol du žmonės gyvena kartu, kuria kažkokius bendrus santykius turtinius, tai jie gali naudotis partnerystės institutu. O jeigu jau pradeda toje sąjungoje atsirasti ir vaikų, tada jau galbūt reikėtų pasvarstyti apie galimybę sudaryti santuoką“, – sakė jis.

Projekto iniciatoriaus teigimu, Partnerystės įstatyme taip pat yra numatoma, kad partneriai turėtų galimybę pasirinkti partnerio pavardę, dvigubą pavardę arba pasilikti skirtingas pavardes. Jo teigimu, taip pat būtų sudarytos galimybės partnerystę nutraukti bendru susitarimu, kurį patvirtintų notaras.

„Jeigu partneriai neturi bendrų nepilnamečių vaikų, kuriems nereiktų nustatyti išlaikymo ir gyvenimo su tėvais režimo, tada partnerystę galima nutraukti susitarimu, kurį tiesiog patvirtintų notaras. Notaras tuomet informuotų Registrų centrą ir partnerystė būtų nutraukta bendru sutarimu. Jeigu tokio sutarimo nėra, tada partneris, kuris nori vienašališkai nutraukti partnerystę, turėtų kreiptis į teismą“, – sakė politikas.

T. V. Raskevičius pripažįsta, kad derinant įstatymo projektą koalicijoje buvo priimta kompromisinių sprendimų, tačiau akcentuoja, kad fundamentalių nesutarimų tarp koalicijos partnerių nebuvo.

„Buvo konstruktyvi faktais ir argumentais grįsta diskusija. Labai džiaugiuosi, kad dirbama kartu su koalicijos partneriais, iš jų iš tikrųjų sulaukėme labai daug konstruktyvių pasiūlymų dėl partnerystės instituto, ypač iš Tėvynės sąjungos atstovų. Tikrai geranoriškai jaučiu jų palaikymą ne tik šiam įstatymų projektui, bet ir apskritai poreikiui sureguliuoti partnerystės santykius Lietuvoje“, – patikino T. V. Raskevičius.

Jis įsitikinęs, kad dabartinis Partnerystės įstatymo projektas yra orus tiek skirtingos lyties, tiek ir vienos lyties asmenų poroms.

„Taip, šis variantas yra kompromisinis, bet, man atrodo, kad tai yra tas variantas, kuris įmanomas politiškai. O šiaip, manau, kad tas siūlomas teisinis reguliavimas yra orus tiek skirtingų lyčių poroms, tiek tos pačios lyties poroms. Tai jeigu pavyktų tą įstatymo projektą priimti tokį, koks jis yra šiandien, aš, kaip politikas, jausčiausi savo rinkiminį pažadą ištesėjęs“, – sakė jis.

T. Vytautas taip pat teigė, kad koalicijos darbo grupėje suderinus galutines Partnerystės įstatymo formuluotes prieš registruojant įstatymo projektą jis bus pristatytas ir opozicinėms Seimo frakcijoms.

Algirdas Sysas, P. Peleckio / Fotobanko nuotr.

A. Sysas: ar remsime, pasakysime tik perskaitę įstatymo projektą

Savo ruožtu Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime seniūnas Algirdas Sysas teigia, kad jo vadovaujama frakcija kol kas su Partnerystės įstatymo projektu supažindinta nebuvo.

Nes pastaruoju metu jie pradėjo atsisakinėti savo pirminių variantų ir mes porą kartų jau pakliuvome.

„Pripažinsiu, projekto nemačiau, nesupažindino su juo, nors žadėjo, tai labai sunku ir komentuoti. Nes mes sutarėme taip, kad mes pasakysime, ar remsime, ar ne tik po to, kai perskaitysime, kas ten parašyta“, – Eltai sakė A. Sysas.

„Nes pastaruoju metu jie pradėjo atsisakinėti savo pirminių variantų ir mes porą kartų jau pakliuvome. (...) Tai tikrai nenorime dar kartą būti įvilioti į tokią nereikalingą klastą“, – pridūrė politikas.

Visgi A. Sysas akcentavo, kad pačią Partnerystės įstatymo idėją socialdemokratai palaiko.

„Mes esame įsirašę Partnerystės įstatymą į savo programą ir mes ne vienus metus apie tai kalbėjome, teikėme pasiūlymus ankstesnėse kadencijose. Paprasčiausiai šioje kadencijoje nenorėjome lenktyniauti, kadangi Laisvės partija ėjo su šiais lozungais ir įstatymais, tai laukiame jų projekto“, – paaiškino politikas.

Nekeičiamos bažnytinės ar civilinės santuokos sampratos

Palaikymą Partnerystės įstatymo priėmimui pareiškė ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys A. Navickas.

„Gaila, kad, kaip rodo prezidento užsakyta apklausa, didesnė dalis visuomenės yra įbauginta ir, panašu, lyčiai neutralios Partnerystės įteisinimą priima kaip problemą, o ne sprendimą. Kita vertus, žmogaus teisių klausimai niekada nėra populiarūs, o visų mažumų apsauga ir dėmesys kiekvienam žmogui yra brandžios demokratinės visuomenės bruožas. Todėl svarbu turėti drąsos priimti Partnerystės įstatymą. Ne todėl, kad to nori Laisvės partija, bet todėl, kad tai teisinga ir atitinka bendro gėrio principą“, – savo feisbuko paskyroje rašė A. Navickas

Parlamentaras taip pat įsitikinęs, kad Partnerystės įstatymas niekaip nėra susijęs su teologiniu homoseksualumo traktavimu ir neįpareigoja žmogaus keisti savo religines pažiūras.

Didesnė dalis visuomenės yra įbauginta ir, panašu, lyčiai neutralios Partnerystės įteisinimą priima kaip problemą, o ne sprendimą.

„Šis įstatymas niekaip neįpareigoja žmonių keisti savo religines pažiūras. Taip pat juo niekaip nekeičiamos nei bažnytinės, nei civilinės santuokos sampratos. Bažnyčios vidaus reikalas, kaip traktuojama santuoka, o civilinę santuoką Lietuvoje reglamentuoja Konstitucija“, – rašė A. Navickas.

„Lyčiai neutralios Partnerystės įstatymas reglamentuoja dviejų asmenų santykius ir niekaip neišplečia jų teisių vaikų atžvilgiu. Jame nėra numatyta nei speciali įvaikinimo galimybė, nėra ir pretenzijos, kad partnerystės įteisinimas yra tas pats, kas santuokos sudarymas“, – taip pat atkreipė dėmesį jis.

Politikas įsitikinęs, kad Partnerystės įstatymas padės daliai žmonių užtikrinti saugesnį ir oresnį gyvenimą.

„Tai labai svarbus žingsnis įtvirtinant jų žmogaus teises. Mano įsitikinimu, kiekvienas krikščionis Lietuvoje turėtų siekti tokios visuomenės, kurioje kiekvienas asmuo jaučiasi saugus ir nėra nei diskriminuojamas, nei stigmatizuojamas“, – sakė jis.