„Konkrečiai turi būti suformuluotas kaltinimas, kiekvieno teisė konkrečiai žinoti, kuo kaltinamas. Kaltinamasis aktas neatitinka Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, netinkamai surašytos bylos faktinės aplinkybės. Prašau bylą perduoti prokurorui“, – penktadienį per Vilniaus apygardos teismo posėdį sakė R. Kurlianskio advokatas Giedrius Danėlius.

E. Masiulio advokatas Mindaugas Bliuvas teigė, kad byloje dabar esantis kaltinimas trukdo nagrinėti bylą teisme.

„E. Masiulio teisė į gynybą varžoma“, – sakė advokatas.

Anot M. Bliuvo, jo ginamajam inkriminuotas kyšininkavimas dirbtinai išskaidytas į tris epizodus, taip nepagrįstai siekiama sunkinti jo atsakomybę. Advokato teigimu, turėtų būti inkriminuota viena tęstinė kyšininkavimo nusikalstama veika. 

Abu gynėjai tvirtino, kad kaltinimai jų klientams yra abstraktūs ir nekonkretūs.

Prie siūlymo grąžinti bylą prisidėjo ir V. Gapšys

Šiuos prašymus palaiko ir kaltinamasis, buvęs Seimo narys Vytautas Gapšys.

„Jeigu klaidos nebus ištaisytos, apsunkins procesą“, – sakė jis.

Kaltinamasis svarstė, ar jam nereiktų per fonoskopinę ekspertizę aiškintis kaltinime esančią frazę „pritariamai krenkščia“.

Jis taip pat stebėjosi, kodėl kaltinamajame akte vienos citatos paryškintos, o kitos užrašytos pakreiptu šriftu.

Prokuroras Justas Laucius su advokatų ir kaltinamųjų argumentais nesutinka ir sako, kad šie prašymai turi būti atmesti.

Jis stebėjosi, kad kaltinamieji ir jų advokatai teigia, jog kaltinimas nesuprantamas, nors tyrimo metu, gavę kaltinamąjį aktą, parašu patvirtino, jog kaltinamąjį aktą gavo, kaltinimą suprato ir jis jiems yra aiškus.

Prašo panaikinti kardomąją priemonę

Buvusio Seimo nario Šarūno Gustainio advokatas Linas Kuprusevičius sakė, kad jo ginamajam teismas galėtų panaikinti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

„Jam dažnai teks skraidyti į Portugaliją, todėl kiekvieną kartą teks rašyti prašymus teismui, neracionalu laiko sąnaudų atžvilgiu“, – sakė  L. Kuprusevičius.

Jis paprašė teismo skirti jo klientui registravimąsi policijoje ir pažadėjo, kad jo ginamasis netrukdys ir nevilkins proceso.

Tuo metu Seimo nario Gintaro Steponavičiaus gynėjas Rimgaudas Černius prašė teisėjų leisti jo klientui dalyvauti tik su jo epizodu susijusiuose teismo posėdžiuose. Tokį pat pat prašymą pateikė ir Š. Gustainis.

„MG Baltic“ atstovaujantis advokatas Linas Belevičius ir Liberalų sąjūdžio atstovas Raimundas Jurka teismui teigė, kad šiuo metu prašymų neturi.

Penktadienį atmetus nušalinimą prokurorui J. Lauciui bei visai teisėjų kolegijai, byla nagrinėjama toliau.

Teisėjai išaiškino teises penkiems kaltinamiesiems ir dviejų juridinių asmenų atstovams. Dabar nagrinėjami proceso dalyvių prašymai.

E. Masiulis pateikė prašymą leisti jam išvykti birželio 17–29 dienomis.

Prokuroras paprašė pratęsti laikiną nuosavybės teisių apribojimą. Kol kad nėra paskelbta, su kuo yra susijęs šis prašymas.

Prieš savaitę kaltinamieji ir jų advokatai pareiškė nušalinimus teisėjams bei prokurorui.

Koncerno „MG Baltic“ advokatas L. Belevičius buvo pareiškęs nušalinimą visiems trims teisėjų kolegijos nariams – Nijolei Žimkienei, Jurgitai Kolyčienei bei Ugniui Trumpuliui.

Kaltinamųjų politinės korupcijos byloje advokatai teigė, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė, viešai pateikdama įvairius vertinimus, gali paveikti bylą nagrinėjančių teisėjų poziciją.

Prezidentės pasisakymą ir nušalinimą teisėjams advokatas siejo su jų skyrimo tvarka – Lietuvoje teisėjus skiria ir atleidžia prezidentė Teisėjų tarybos patarimu. Visus „MG Baltic“ bylą nagrinėjančius teisėjus į pareigas paskyrė D. Grybauskaitė.

Teismas nušalinimą atmetė, teigdamas, kad dėl teisėjų karjeros sprendžia ir Teisėjų taryba, jos sudėtyje nėra politikų.

Politinės korupcijos byloje kaltinimai pateikti trims juridiniams ir penkiems fiziniams asmenims: Darbo partijai, Liberalų sąjūdžiui, koncernui „MG Baltic“, buvusiems liberalų ir „darbiečių“ lyderiams E. Masiuliui, Vytautui Gapšiui, buvusiam parlamentarui liberalui Šarūnui Gustainiui, Seimo nariui Gintarui Steponavičiui bei buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui R. Kurlianskiui.

Darbo partijai įtarimai pateikti dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, Liberalų sąjūdis įtariamas kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.

Pareigūnai įtaria, kad politikai ėmė ar tarėsi dėl kyšių su tuometiniu „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau siūlė ar palaikė koncernui palankias iniciatyvas Seime ir kitose institucijose.

Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas E. Masiulis įtariamas dėl prekybos poveikiu, kyšininkavimo ir neteisėto praturtėjimo, buvusiam šios partijos vicepirmininkui G. Steponavičiui pateikti įtarimai piktnaudžiavimu, buvusiam Vilniaus miesto tarybos nariui Š. Gustainiui – kyšininkavimu. V. Gapšys įtariamas dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, R. Kurlianskis – dėl papirkimo ir prekybos poveikiu.

Byla į prokuratūrą negrįš

Vilniaus apygardos teismas nusprendė negrąžinti prokuratūrai koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos bylos. Ji toliau bus nagrinėjama teisme.

„Nėra pagrindo grąžinti bylą tyrimui papildyti. Nėra padaryta tokių trūkumų, kurie trukdytų pradėti bylos nagrinėjimą“, – penktadienį pranešė teisėja Nijolė Žimkienė.

Negrąžino per kratą paimtų pinigų

Vilniaus apygardos teismas nusprendė kol kas negrąžinti 242,4 tūkst. eurų ir sumų kita valiuta kaltinamajam politinės korupcijos byloje Eligijui Masiuliui. Šie pinigai buvo paimti per kratą politiko namuose 2016 metais gegužę.

Teismas nutartimi laikiną nuosavybės teisių apribojimą pratęsė dar trims mėnesiams, skaičiuojant nuo liepos 17 dienos. Ši nutartis reiškia, kad kaltinamajam draudžiama šį turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti.

Trijų teisėjų kolegija penktadienį priimtoje nutartyje konstatavo, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindai nėra išnykę ar pasikeitę, E. Masiulis kaltinamas sunkių nusikaltimų padarymu.

„Baudžiamoji byla yra didelės apimties ir sudėtinga, todėl siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą bei išplėstinį turto konfiskavimą, būtina kaltinamojo laikiną nuosavybės teisės į aukščiau nurodytą turtą apribojimo terminą pratęsti 3 mėnesiams“, – paskelbė teismas.

Valstybės kaltintojas „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje Justas Laucius prašė teismo pratęsti laikiną nuosavybės teisių apribojimą, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla.

Be minėtos sumos, prašyta taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą 130 svarų sterlingų ir 1600 JAV dolerių.

E. Masiulio advokatas Mindaugas Bliuvas šiam prašymui prieštaravo, nes šeimos nariai dirbo, turėjo legalius pragyvenimo šaltinius, svarai sterlingų buvo likę po kelionės, o JAV doleriai buvo skirti būsimai kelionei.

E. Masiulis prašė prašymo netenkinti, nurodė, kad laikinas nuosavybės apribojimas buvo pritaikytas ir lėšoms, rastoms jo piniginėje.

Teismo nutartis dar gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.

Kaip skelbė prokuratūra, įtariama, kad E. Masiulis žinojo, jog šis turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, nes dalį šio turto – 106 tūkst. 200 eurų, įtariama, iš tuometinio koncerno „MG Baltic“ Raimondo Kurlianskio priėmė kaip kyšį, o likę 136 tūkst. 210 eurų, 130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų ir 1600 JAV dolerių E. Masiulio buvo gauti iš nenustatytų pajamų šaltinių. Šios lėšos nedeklaruotos ir dokumentais nepatvirtintos.