Likus pusantros savaitės iki rinkimų teisėsaugos įtarimų sulaukęs Druskininkų meras Ričardas Malinauskas buvo išrinktas per pirmąjį turą, dar šeši įtariami merai dalyvaus antrajame ture.

Druskininkų merui R. Malinauskui teisėjų korupcijos bylą tiriantys pareigūnai vasario pabaigoje pareiškė įtarimus dėl prekybos poveikiu ir papirkimo. Pasak teisėsaugos, įtarimai susiję su galimais kyšiais vadinamojo Vijūnėlės dvaro byloje.

Meras įtarimus vadina nepagrįstais ir spaudimu teisėjams apkaltino prezidentės vyriausiąją patarėją teisės klausimais Rasą Svetikaitę.

Druskininkų rinkėjai merą dar vienai kadencijai sekmadienį perrinko triuškinančia 70,5 proc. balsų persvara, jo komitetas gavo 17 balsų daugumą 24 narių savivaldybės taryboje.

Panevėžio merui Ryčiui Račkauskui dar pernai birželį pareikšti įtarimai prekyba poveikiu bei piktnaudžiavimu tarnyba, jis iki šiol nušalintas nuo pareigų. Teisėsauga įtaria, kad Panevėžio savivaldybėje duota neteisėtų nurodymų tarnautojams, siekiant sudaryti palankias sąlygas kai kurioms įmonėms laimėti viešųjų pirkimų konkursus.

R. Račkauskas kaltinimus neigia ir kaltina buvusį bendražygį, buvusį ilgametį Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos vadovą parlamentarą Povilą Urbšį siekiu su juo susidoroti.

Už dabartinį merą balsavo 28,6 proc. rinkėjų, rinkimus į tarybą laimėjęs jo komitetas užsitikrino aštuonis mandatus 21-os vietos taryboje. R. Račkauskas antrajame ture susirungs su 18 proc. balsų gavusiu P. Urbšiu.

Anykščių rajono merui Kęstučiui Tubiui sausio pabaigoje teisėsauga pareiškė įtarimus prekyba poveikiu, jis nušalintas nuo pareigų. Įtariama, kad pernai gruodį ir šiemet sausį šioje savivaldybėje buvo imami kyšiai iš kai kurių verslo atstovų.

Pats K. Tubis įtarimus vadina nepagrįstais ir sieja su galimu oponentų siekiu pašalinti jį rinkimuose.

K. Tubis pirmajame ture surinko 21 proc. balsų. Jo komitetas gavo penkis tarybos narių mandatus – tiek pat, kiek konservatoriai bei socialdemokratai. Antrajame ture K. Tubis susirungs su buvusiu Anykščių meru konservatoriumi Sigučiu Obelevičiumi, gavusiu 24 proc. balsų.

Visagino merei Daliai Štraupaitei teisėsauga įtarimus kyšininkavimu, piktnaudžiavimu ir dokumentų klastojimu pareiškė dar 2014-ųjų rugsėjį, nepaisant to, ji buvo vėl išrinkta mere 2015-aisiais, pirmąkart vykusiuose tiesioginiuose merų rinkimuose.

Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) atstovė šį sekmadienį sulaukė 26,2 proc. rinkėjų balsų ir vos procentu atsiliko nuo varžovo antrajame ture „valstiečio“ Erlando Galaguzo. Jos partija taryboje gavo penkis mandatus – tiek pat politikų turės „valstiečiai ir žalieji“, vienu daugiau – komitetas „Visaginas – tai mes“.

Teisėsaugos tyrime merė įtariama reikalavusi ir ėmusi kyšius už tai, kad sudarytų palankias sąlygas kai kurioms įmonėms laimėti viešųjų pirkimų konkursus bei tarpininkautų dėl atliktų darbų priėmimo. Politikė kaltinimus vadino politiniu susidorojimu, kadangi teismui byla perduota prieš Seimo rinkimus 2016-aisiais.

Šilutės rajono merui Vytautui Laurinaičiui bei dar keliems rajono savivaldybės vadovams Specialiųjų tyrimų tarnyba pernai lapkritį pareiškė įtarimus piktnaudžiavimu tarnyba. Teisėsauga įtaria, kad politikai ir valdininkai davė neteistus nurodymus savivaldybės įmonių vadovams ir galėjo padaryti didelės žalos savivaldybei.

„Tvarkos ir teisingumo“ deleguotas meras savaitgalį rinkimuose pateko į antrąjį turą, sulaukęs 26,7 proc. rinkėjų palaikymo, jo konkurentė – konservatorė Sandra Tamašauskienė, pelniusi 18 proc. balsų. Jo partijos ir konservatorių frakcijos bus didžiausios taryboje ir turės po penkis politikus.

V. Laurinaitis kaltinimus neigia ir ragina palaukti detalesnės teisėsaugos informacijos.

Utenos rajono meras Alvydas Katinas teisėsaugos įtarimų sulaukė 2015-ųjų spalį. Socialdemokratas buvo kaltinamas, jog 2014-aisiais pareikalavo bendrovės „Utenos melioracija“, kad ši neatlygintinai suremontuotų tuometinio premjero Algirdo Butkevičiaus sekretoriato vadovės Džuljetos Žiugždienės gyvenamąjį namą Utenos rajone. Meras kaltinimus atmeta.

Šį sausį teismas pripažino merą kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba, bet išteisino jį dėl prekybos poveikiu. Nuosprendį prokurorai apskundė ir siekia, kad A. Katinui būtų taikoma Baudžiamajame kodekse numatoma sankcija – draudimas būti išrinktam į pareigas savivaldybėje. Sprendimas dar nepriimtas.

Į antrąjį rinkimų turą A. Katinas šį savaitgalį pateko užsitikrinęs ryškią persvarą prieš konkurentą: už A. Katiną balsavo 42 proc. rinkėjų, už Marijų Kaukėną, rinkimuose dalyvaujantį su komitetu –22,9 proc. rinkėjų. Triumfavo ir patys mero atstovaujami socialdemokratai, gavę daugiausiai – 7 mandatus savivaldybės taryboje iš 24.

Panevėžio rajono merui Povilui Žaguniui teisėsauga prieš dvejus metus yra pareiškusi įtarimus dėl piktnaudžiavimo tarnyba įmonės „Panevėžio melioracija“ naudai. Jis pats yra šios bendrovės akcininkas.

Įtariama, kad bendrovei galėjo būti sudarytos galimybės neskaidriai laimėti viešuosius konkursus. Už tai Panevėžio rajono savivaldybės administracijos darbuotojams galėjo būti atsilyginta kyšiais. Tyrimas tebevyksta iki šiol, „valstietis“ meras kaltinimus neigia.

P. Žaguniui sekmadienį nedaug trūko iki pergalės jau pirmajame ture: jis sulaukė 48,7 proc. rinkėjų balsų ir antrajame ture susirungs su socialdemokratu Antanu Pociumi, gavusiu 18,8 proc. rinkėjų balsų. „Valstiečių“ frakcija 24 narių savivaldybės taryboje bus didžiausia su 11 atstovų.